Tačiau Tobis, kurį buvau pamiršusi garsiai sulojo ir visas paslaptingumas bei aistra išgaravo. Aš atsitraukiau ir kiek nusišypsojau. Priėjau prie šunelio kuris sėdėjo ant lovos.
-Manau jis juokiasi iš mūsų - pareiškė Graysonas, kai priėjo arčiau.
-Gali būt... - atsisukau į jį ir atsistojau prieidama arčiau - arba jis tiesiog norėjo, kad viskas įvyktų greičiau.
Tai pasakiusi pabučiavau vaikiną taip ilgai lauktų bučiniu. Jis truko neligai tačiau į jį sudėjau visus savo jausmus.
-Na tada aš jam pritariu - nusijuokė ir aš apglėbiau jo liemenį rankomis.
-Kaip aš džiaugiuosi, kad mes kartu - įkvėpiau ir galėjau užuosti jo kvepalų kvapą, kuris vedė mane iš proto - O, kaip Rikas?
Prisiminiau tą padugnę.
-Jis žuvo nuo priešų rankos - atsakė ir aš lengviau atsikvėpiau. - Žinau aš prisiminiau vieną vietą. Eime.
Pačiupo mane už rankos ir mes greitai atsiradome koridoriuje.
-Bet man reikia persirengti - parodžiau į savo aprangą - juk nevažiuosiu su naktiniais ?
-Gerai man irgi reiktų persirengti, susitiksime apačioje - aš linktelėjau ir nuėjau į kambarį.
Išknisau visą lagaminą ir susiradusi tinkamus rūbus apsirengiau. Susišukavau plaukus ir pasiėmiau telefoną.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Graysonas jau laukė apačioje ir galiu pasakyti, kad jis atrodė nepriekaištingai. Net susigėdau. Jis nevilkėjo nieko įspūdingo, tačiau vien pažvelgus į jį mano širdis sustoja, o galva pameta smegenis.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
- Ar jau baigei mane nužiūrinėti ? - paklausė ir aš nuraudau kaip burokas.
-Taip - tyliai atsakiau ir nulenkusi galvą žemyn priėjau prie jo.
-Na tada galime eiti - atidarė duris ir išleido mane pirmą.
Kieme stovėjo mano automobilis. Pribėgau prie jo ir apsikabinau. Po to prisiminiau, kad nežinau kur mano rakteliai...
-Šitų ieškai - atsisukau į vaikiną kuris rankose laikė mano mašinos raktelius.
-Iš kur tu.. - vaikinas mestelėjo man raktelius ir aš sugavusi išsišiepiau.
Galvojau, kad jis neleis man vairuoti, kaip dažnai mėgsta elgtis Maiklas.
-Na tai gal atrakinsi dureles ar man ir toliau reikės stovėti ir laukti - atsipeikėjau nuo jo žodžių ir atrakinusi mašiną įsėdau vidun.
-Taigi kur mes važiuosime - paklausiau kaip segiausi saugos diržą.
-Į parką - atsakė ir kiek nustebau.
Tačiau nesiginčijau ir išsukau iš kiemo.
-Taigi ką gero klausai ? - neatsiklausęs įjungė muziką.
Kiek pasipiktinau, bet išgirdusi kokia daina groja pamiršau viską. (Snakehips - Cruel (Official Video) ft. ZAYN)
It's such a cruel world I'm saving all my love for you, girl In such a cruel world Maybe I found something good, girl
Kartu dainavome, o gal geriau rėkėme dainos priedainį, kaip senais gerais laikais.
Uždususi ir kiek pakimusi sustojau stovėjimo aikštelėje ir išlipau laukan. Užrakinau mašiną ir apėjusi ją atsiradau prie vaikino. Jis netikėtai sunėrė mūsų rankas, aš kiek nustebau, tačiau man tai nelabai patiko. Todėl paleidau jo ranką ir paėmusi jo mažylį rankos piršta sukabinau su savuoju.
-Ar taip geriau - paklausė nužvelgęs mūsų rankas.
-Taip - atsakiau ir kartu nuėjome į parką.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Taip susikibę pasiekėme parko vidurį ir jau buvo pradėję švisti. Atsidūrėme toje pačioje vietoje kurioje šokome pirmą kartą. Ežeras, medžiai, žalia žolė, čiulbantys paukščiai, suoliukas. Visi prisiminimai grįžo ir kaip aš galėjau pamiršti šią vietą ? Nors ne aš jos nebuvau pamiršusi, tiesiog niekada nebuvo laiko čia ateiti.
-Kamile - kreipėsi į mane ir aš pakėlusi galvą pažvelgiau į vaikino akis. - Ar norėtum būti mano mergina...
Klausimas nenustebino manęs, nes jau buvau pripratusi prie to kai visi laiko mane jo mergina.
-Keista, kad klausi.. Techniškai aš ir esu tavo mergina - atsakiau.
Vaikinas kiek nustebo.
-Ką turi omenyje ?
-Na visi mus poravo jau labai seniai - nusijuokiau - bet jei oficialiai, tai taip aš sutinku..
Vaikino veidą papuošė šypsena. Jis sujungė mūsų lūpas trumpam bučiniui ir atsitraukęs apglėbė mane savo rankomis.
-Na va laiminga pabaiga.. - atsidusęs pareiškė.
-Nebūną laimingų pabaigų - sumurmėjau savo galvą paslėpdama jo kaklo įlinkyje.
-Na, bet ši yra... - toliau ginčijosi.
-Reiškia, kad dar ne pabaiga - toliau sakiau savo..
"~"
Taigi mielieji pirmoji knygos dalis jau baigta.. :D Ačiū, kad buvote kartu ir susitiksime naujoje knygos dalyje ,,Likimo posūkis 2 Viskas arba nieko '' ... :D
