Always (1, 2, 3 sezonai)

"...you said you love me..."

-Sveikas drauguži.-Zayn ištiesė Troy kumštį ir šis su mažyte rankyte davė Zayn žaibą.

Nusišypsojau nuo tokio vaizdo.

Zayn paleido mus kieme ir atsisveikinę grįžome į vidų. Vos įėjus mano telefonas ėmė vibruoti.

-Taip?-pridėjau telefoną prie ausies.

-Ar tu mane pamiršai?-išgirdau Barbaros balsą.

-Tyčiojies?-nusijuokiau.

-Iš dalies. Ką veiki?-paklausė.

-Grįžau iš vakarienės su praeities draugais.-pasakiau paleisdama Troy.

-Nori rytoj susitikti? Galėsi viską papasakoti.-pasakė.

-Žinoma.-sutikau.-Be to, galvoju apie grįžimą pas Caleb.-pasakiau ir sukryžiavau pirštus laukdama jos atsakymo.

-Ačiū viešpačiui. Išeiti buvo klaida. Rytoj grįžtam.-lengviau atsidusau išgirdusi jos atsakymą.

-Tuomet iki rytojaus.-pasakiau.

-Labos.-atsakė ir padėjo ragelį.

Su Troy pavalgėme vakarienę ir nusiprausę atsigulėme miegoti.

-Labanakt, mielasis.-paglosčiau jam galvytę ir jis patrynė savo akytes.

Uždariusi kambario duris kritau į lovą ir užsimerkiau.

Ryte atsibudau nuo skambančio telefono garso.

-Nekenčiu tavęs, kodėl mane žadini?-sumurmėjau pridėdama telefoną prie ausies.

-Nes turime nuvažiuoti pas Caleb.-atsakė.

-Kiek dabar valandų?-paklausiau.

-Pusė devynių.-Barbara atsakė linksmai.

-Tu nesveika.-pasakiau ir padėjau ragelį.

Surėkiau į pagalvę ir šiaip ne taip atsikėliau iš lovos. Nuėjau į dušą ir atlikusi viską apsirengiau.
Iš lovytės išėmiau Troy ir nupraususi bei aprengusi nunešiau į virtuvę. Padariau mums abiems pusryčius ir pavalgę išvažiavome paimti Barbarą.

Įsukusi į jos kiemą papypinau ir laukiau kol ji ateis. Po dvidešimtpenkių minučių ji išlindo pro duris.

-Ką tu veikei pusvalandį?-paklausiau vos jai įsėdus.

-Man reikėjo persirengti.-pasakė prisisegdama.

-Trisdešimt kartų?-nusijuokiau važiuodama link Caleb ofiso.

-Šešis ir baik tyčiotis.-pasakė sukikendama.

Papurčiau galvą ir įsukau į Caleb "įmonės" kiemą.

Išlipau ir iš kėdutės išėmiau Troy. Užrakinusi mašiną kartu su Barbara patraukėme kolidoriais į Caleb kabinetą.

-Seniai matyti.-pasakė Caleb.-Kaip laikaisi?-paklausė atsisukdamas į Barbara.

-Visiškai sveika.-iškėlė nykščius į viršų.-Pasiruošus vėl dirbti.

-Vėl?-pasimetė jis.

-Nusprendėme grįžti.-pasakiau.-Žinoma, jei priimsi.-nusišypsojau.

-Nuostabu.-suplojo rankomis.-Kada norėtumėt pradėti? Yra užduotis šiandien bei po keturių savaičių.-pasakė vartydamas lapus.

-Šiandien.-tarėme abi su Barbara.

-Puiku, lygiai vidurnaktį mano kabinete.-pasakė.

Linktelėjome ir atsisveikinusios palikome Caleb kabinetą.