***Darren pozicija***
Jaučiausi vis blogiau ir jaučiau jog mano kūnas senka su kiekviena minute ,kurią praleidau su Adeline. Žinojau ,kad turėčiau nepersistengt ,tačiau negalėjau sustabdyt norėdamas pamatyt Adeline šypsena. Esu savanaudis ir kiekvieną kartą jai nematant paslapčiomis stebėjau jos šypsena ,kuri iškart priversdavo pasijaust geriau.
Po pasijodinėjimo žirgais jaučiau palaimą ,tačiau ne dėl to jog buvo smagu ,tačiau dėl to kad mačiau Adeline džiaugsmą. Nenorėjau ,kad šis nuostabus jausmas išnyktų ,todėl kiekvieną kartą išgirdęs jos juoką sekundei užsimerkdavau pasisavindamas šį prisiminimą.
Atvažiavus atgal į miestelį išlipau iš mašinos sekdamas šalia Adeline ir nepaleisdamas jos rankos. Sekundei užsimerkiau ,kadangi pajaučiau silpnumą visam kūne ,o vaizdas aplink mane pradėjo lietis nebeleisdamas suprast kur kelias kuriuo turiu eit. Gyliai įkvėpiau stipriau suspausdamas jos ranką savo delne ir pasitikėdamas ja ėjau apsimesdamas jog viskas gerai. Neleidau jai suprast ,kad kažkas negerai ,todėl nenustojau apsimestinai šypsotis tam jog ji neklaustų to pačio klausimo šimtus kartų.
Restorane nepaleidau savo kėdės ir klausiausi tai ką kalbėjo Adeline apie visą mūsų kelionę ir kokia ji laiminga. Sukandęs dantis stengiausi neparodyt begalinio skausmo ,kuris spaudė mano galvą ir stipriau suspaudžiau kėdės šonus savo delnuose. Mintyse nenustojau kartot jog nepasidusiu tam ,taip neleisdamas skausmui manęs nugalėt ir neleisdamas Adeline šypsenai išnykt.
***Adeline pozicija***
Jaučiausi taip lyg būčiau užstrigus nuostabiame sapne ,tačiau žiūrint į Darren veidą jaučiau jog jis buvo kažkur kitur. Stengiausi susigrąžint jo dėmesį pasakodama istorijas apie save ,tačiau mačiau tik tai kaip jis įtempia žandikaulį pažiūrėdamas į kažką už manęs ,tačiau atsisukus nieko nepamačiau.
-Ar kažką pamatei? -Paklausiau ir jo dėmesys grįžo prie manęs priversdamas jį švelniai šyptelėt ,tačiau jaučiau jog ši šypsena slėpė kažką daugiau.
-Galvojau apie kokteilius.-Prikando lūpą nusišypsodamas plačiau ir atsipalaiduodamas. Nusišypsojau tokia pačia šypsena suprasdama ,kad buvau per daug įtari.
-Maniau sutarėm jog nebebus kokteilių.-Priminiau mūsų pokalbį mašinoje prieš atvažiuojant iki čia ,tačiau iš jo veido minos supratau ,kad jis jo nesiklausė nes atrodė nustebęs.
-Darren Grove.-Suurzgiau ir jis papurtė galvą perbraukdamas ranka per plaukus.
-Sekretore Adeline.-Jis atsakė tokiu pačiu tonu lyg būtų įsižeidęs ir abu nusijuokėm iš to kaip tai juokingai skamba.
-Adeline? Sekretorė Adeline? Taip ir maniau ,kad tai tu.-Išgirdus kitą balsą Darren akys paliko manas ir pažiūrėjo į kažką už manęs. Lėtai apsisukau pamatydama veidą ,kurio maniau jog niekada nepamatysiu.
-Mason.-Mano balsas buvo tylus ,kadangi po paskutinio mūsų susitikimo policijos nuovadoje jam buvo apribotas atstumas ,kol galiausiai jis dingo palikdamas mane ramybėje. Maniau jog šis gyvenimo puslapis užverstas ir niekada jo nepamatysiu ,tačiau dabar tik suprantu jog niekada nepabėgsiu nuo praeities.
-Mason Steward.-Jis ištiesė ranką link Darren ir pasisukau pamatydamas ,kaip Darren pakyla iš savo vietos paspausdamas jo atkištą ranką.
-Darren Grove.- Jie vienas kitam šypsojosi ir nurijau seiles stebėdama jų susikibusias rankas stengdamasi nesupanikuot.
-Darren Grove? Daug gero girdėjau apie tave.
-Tikrai? -Darren veidą papuošė šypsnis ,kai jis atsisėdo į savo vietą. Mason uždėjo ranką man ant peties ir sustojau gėrus sultys ,kurias gėriau taip laikydama taurę prie savo lūpų.
-Buvo malonu pasimatyt po ši tiek metų ir niekada nebūčiau pagalvojęs jog susitiksiu tave būtent čia. Norėčiau ilgiau pasišnekučiuot ,tačiau manęs laukia mano mergina.-Jis pasilenkė arčiau parodydamas į kairę ir pasisukus pamačiau merginą su plačia šypsena.
-Viskas gerai.
-Galbūt kitą kartą? Kaip manot gal rytoj prie pusryčių stalo šiame restorane? -Jis pažiūrėjo į Darren ,kuris visą laiką mus stebėjo su savo perveriančiu žvilgsniu lyg kažką įtartų.
-Žinomą.-Darren atsakė už mane ir šyptelėjau vos tik Mason atsitraukė patraukdamas ranką nuo mano peties ir palikdamas deginantį jausmą.
-Niekada nepasakojai apie šį draugą.-Darren pakomentavo po kelių minučių tylos ir greit įsidėjau maisto jog kramtant nereikėtų kalbėt. Žinojau ,kad vis tiek turėsiu atsakyt ,todėl sumaniau nekelt scenos ,kadangi praėjo penkeri metai ir nemanau jog Mason vis dar tas pats žmogus.
-Mokėmės kartu universitete.
-Ar jis irgi sekretorė?
-Nežinau.-Nusijuokiau ,kadangi būtų sunku įsivaizduoti Mason būnant sekretore ,kadangi jis niekada nenuolaidžiauja kitiems. Jis buvo vienas iš tų kurie gauna tai ko užsimano ir nesvarbu kokia tai kaina.
-Ar turėčiau žinot kažką daugiau? -Darren klausimas skambėjo taip lyg jis kažką įtartų ,tačiau greit pasukiojau galvą į šonus nusišypsodama jog tai viskas. Žinant Darren charakterį negalėjau pasakyt jog Mason buvo vaikinas ,kuris nepriėmė mūsų skyrybų ir metus mane persekiojo.
Nežinau ,kokiu būdų sugebėjau pakeist temą apie maistą ,kurį valgėm ir vakaras baigėsi su mūsų juoku. Stovėjau šalia Darren laukdama kol jis sumokės prie baro sąskaitą ir pati nejausdamas akimis apkeliavau restoraną ieškodama Mason. Nežinau ,kodėl tačiau baimė ,kuri miegojo šitiek laiko pabudo ir norėjau įsitikint jog tai tik paranoja ,tačiau susitikus Mason žvilgsnį mano širdis pradėjo plakt greičiau.
Nusukau akis ir tuo pačiu metu Darren atsisuko suimdamas mano ranką ir nusišypsodamas. Šyptelėjau atgal vengdamas pažiūrėt atgal ,kadangi jaučiau žvilgsnį į mūsų nugaras ,tačiau bandžiau susitelkt ties Darren.
-Kažkas neduoda tau ramybės.-Darren prabilo einant iki mūsų viešbučio ir dvejojau ar turėčiau pasakyt ,todėl prikandau lūpą jog netyčia neprabilčiau.
-Viskas gerai.-Mano tonas buvo tylesnis ir jis prisitraukė mano kūną arčiau pabučiuodamas man į kaktą. Užmerkiau akis prisiglausdama arčiau ir jis stipriau apsikabino mano kūną per liemenį. Išgirdus jo širdies plakimą pamiršau visą nerimą ,kurį jaučiau ir rankomis apsivijau jo liemenį stengdamasi eit tokiais pačiais dideliais žingsniais ,kaip ir jis.
-Nieko nebus ,nes tavo žingsniai ,kaip skruzdėlytės.-Sustojo atsitraukdamas ir atsitūpė atsukdamas man nugarą. Nesupratau kas vyksta tačiau jis atsisuko ir ištiesęs ranką trūktelėjo mano kūną link savęs.
-Naudokis progą Darren Grove, ne visada siūlo pasivaikščiojimą jam ant nugaros.-Nusijuokė ir supratus apsikabinau jo kaklą prisiglausdama prie nugaros. Jam atsistojus greit apsikabinau jo kūną kojomis ir priglaudžiau galvą ant jo peties stebėdama jo veidą iš šono. Stebėjau jį visą kelią negalėdama patikėt ,kad tai tas pats Darren Grove kurį visi laiko beširdžiu.
Nelaukiau ryto ,kadangi žinojau kokie pusryčiai manęs laukia. Darren buvo tokios pačios nuotaikos ,kaip ir kiekvieną rytą ,o tai yra labai tylus lyg galvotų kaip paslėpt kieno nors lavoną. Pastebėjau tai jog jis pradeda daugiau kalbėt vos tik saulė pradeda leistis arba ,kai išgeria kelis kokteilius. Kiekviena rytas būna tylus lyg jis būtų tardymo kambaryje ir turėtų neišsiduot kur paslėpė lavoną ,tačiau manau tai dėl to jog būdama Darren Grove jis turi per daug atsakomybės ant savo pečių.
-Pusryčiam vafliai ? -Paklausė kai ėjom šaligatviu susikibę rankomis.
-Ar neturėjom pusryčių eit į tą patį restoraną ? -Priminiau ,kadangi tai buvo planas jog pusryčiai bus su Mason.
-Apsigalvojau.-Nusišypsojo pasilenkdamas arčiau ir pabučiuodamas mano skruostą. Nenorėjau parodyt jog apsidžiaugiau ,tačiau buvau be galo laiminga suprasdama jog nebereikės matyt savo praeities šešėlių.
Praėjom savo mėgstamą restoraną ir užsukom į kitą paplūdimyje su nuostabiu vaizdu į jūrą. Atsisėdom sode po skėčiu nuo saulės ir pirmiausiai užsisakėm vaisinius kokteilius iš ledukų ,kadangi žinau ,kaip Darren dievina šaltus gėrimus.
-Ar jau sugalvojai ką norėtum nuveikt šiandien? -Paklausė apsidairydamas aplinkui.
-Maniau tu suplanavai.
-Ar vėl leidi man nuspręst tavo likimą? -Nusišypsojo ir nusijuokiau atsigerdama kokteilio ,kurį atnešė padavėjas.
-Tau puikiai sekasi planuot keliones lyg būtum mano sekretorė.-Pajuokavau ir jis nusijuokė papurtydamas galvą ir padavėjas atnešė mūsų vaflius su vaisiais.
-Štai kur jūs maniau ketinom papusryčiaut kartu.-Išgirdus balsą šalia mūsų mano šypsena išblėso ir pasisukus pamačiau Mason su jo mergina jam iš šono. Jis nieko nelaukęs pristūmė kėdę šalia Darren ir jo mergina atsisėdo ,kai šis atsistūmė kėdę nuo kito staliuko ir atsisėdo prie manęs.
-Atrodo pamiršom.-Nejaukiai nusišypsojau pasisukdama į Darren ,kuris žiūrėjo į jūros pusę. Mačiau ,kaip akimirksniu Darren žandikaulis įsitempę ir jis atsisuko į mano ,o paskui į Mason nužvelgdamas jį savo Grove žvilgsniu.
-Ar leidau atsisėst šalia mūsų? -Darren balsas buvo gylus ir Mason šiek tiek pasimetė.
-Nežinau ar esi tiesiog atsilikęs ar aklas ,bet šis staliukas skirtas dviem žmonėm.-Štai ir tikrasis Darren Grove.
-Nesupratau? -Mason buvo pasimetęs ,nes nesitikėjo Darren pasikeitimo ypač po to kai jis buvo toks draugiškas pirmą kartą.
-Kurios dalies jog nenorim pusryčiaut su tavimi tu nesupratai? -Darren nenuleido nuo Mason savo žvilgsnio ir šis atsisuko į mane lyg laukdamas kol įsikišiu.
-Ar jam viskas gerai? -Jis kreipėsi į mane ir įsižiojau sakyt kažką ,tačiau nei vienas žodis nepaliko mano lūpų kadangi nežinojau ką turėčiau sakyt.
-Ei? -Darren spragtelėjo pirštais vėl susigrąžindamas Mason dėmesį.
-Aš čia ,todėl nežiūrėk į ją pritarimo.
-Mason ,geriau einam.-Mason mergina prabilo pirma ir šis norėjo kažką atsakyt ,tačiau sučiaupė lūpas pakildamas iš savo vietos ir Darren taip pat pakilo iš savo vietos.
Komentuojame ;)
Manau pats laikas įdėt šiek tiek dramos , užteks jiems ramiai gyvent ir mėgautis meile :P
Kita dalis rytoj ;)