Expresso (Lithuanian)

9

*Dante*

Išėjęs pro miegamojo duris mano akys iškart pagavo figūrą kuri miegojo ant sofos. Lėtai be garso praėjau į priekį link sofos taip pamatydamas Aleksandra kuri susigūžus miegojo ant sofos. Jos tamsus palaidi plaukai uždengė pusę veido kuris vis dar buvo ištinęs ir pamėlęs. Apsikabinusi ji laikė vieną iš pagalvėlių ir mano akys iškarti pastebėjo jos rankas. Jos ilgi smulkūs pirštai buvo paraudonavę ir ties sąnariais pamėlynavę, jos trumpi nagai aplinkui turėjo žaizdas lyg j būtų plėšius odeles, o gal tai nuo to kaip j bandė išsilaisvint.

 Pažvelgiau į stalą ant kurio gulėjo maišas iš vakar ir jame buvo tilk tuščios pakuotės, ji viską suvalgė nepalikdama nei vieno trupinio. Kokia alkana j buvo? Kiek laiko ji nevalgius? Nežinau kodėl klausimai užplūdo mano mintyse ,tačiau nustūmiau juos į šoną. Man nereikėjo žinoti jos reikalų, man nereikia rūpintis jos reikalais.

Jos plaukų sruoga nukrito jai nuo veido ir pažvelgiau į ištinusią kairę akį kuri dabar buvo mėlyna. Paauglystėj esu gavęs tokius pačius sumušimus nuo visų neatsargių muštinių į kurias įsivėliau, todėl žinau skausmą. Žiūrėdamas į ją suprantu kodėl Aiko širdis suvirpėjo ,kai ji niekada nesivadovavo emocijomis. Niekas neturėtų vesti tokio gyvenimo ir paprastai nebūčiau įsikišęs tačiau darau tai tik dėl Aiko.

Aleksandra suinkštė pasimuistydama ir atsitraukiau praeidamas link baro ir pasiėmiau buteliuką vandens. Girdėjau kaip j kuitėsi ant sofos ir atsisukęs buteliuką persisukau pažvelgdamas kaip j atsisėdo. Ji atlenkė galvą tikriausiai dėl to jog skaudėjo kaklą ir ištiesė rankas į viršų pasimankštindama. Lyg jausdama jog ją stebiu ji persisuko sutikdama mano žvilgsnį ir jos veide atsirado maža šypsena. Kodėl ji šypsosi ?

-Labas rytas.-Nesuprantu kaip ji gali būt tokios geros nuotaikos po to kas jai nutiko? Galbūt tai dėl to jog nematė savęs veidrodyje, o galbūt dėl to jog buvo pripratus prie to.

-Rytas.-Atsakiau vienu tuščiu žodžius ir jos šypsena šiek tiek sumažėjo , tačiau ji greit atsistojo pajudėdama link miegamojo. Mano akys sekė jos žingsnius lyg bandyčiau nuspręsti kas sukosi jos galvoje ,o galbūt tiesiog norėjau suprasti kaip ji juda taip lyg jos kūnas nebūtų nusėtas mėlynėmis. Nejau jai neskauda?

Prastovėjau geras dešimt minučių kai ji išėjo iš miegamojo ir dabar buvo susirišus plaukus į netvarkinga kuodą. Jos kaklą puošė smaugimo žymės kurios nebebuvo mano, jos buvo kur kas rimtesnė. Ji žinojo jog ją stebiu, nes nejaukiai tampė džemperio rankovių kraštus kol ėjo link manęs. Kodėl ji artėja?

-Ar galiu? -Ji nedrąsiai parodė į buteliuką vandens kurį laikiau rankose ir pasisukau iš šaldytuvo išimdamas kitą. Įdaviau jai buteliuką ir jį šyptelėjo padėkodama. Stebėjau ją bandant atsukt jį ir jos veidas išdavė skausmą pirštuose Kurie jos tikriausiai neklausė, ji žinojo jog žiūriu į jos tuščias pastangas ir jos skruostai greit paraudo pridėdami spalvos mėlynėms, o tada jos akys pakilo link manęs.

Mano kūnas sustingo kai ji lėtai ir nedrąsiai atkišo buteliuką link manęs. Jai nereikėjo sakyt nieko jog suprasčiau ko ji prašo ,tačiau prireikė kelių sekundžių jog pajudėčiau. Apart mano sesers ir dukterėčios niekas niekada neprašė manęs atidaryti jiems vandens buteliuko. Po galais nemanau jog mačiau ką nors toki dėkingą ir dėl maisto kurį vakar atnešiau. Dar dabar prisimenu jos džiaugsmą dėl kažkokio sušikto šokolado.

Atsukęs buteliuką atkišau link jos ir ji dar kartą padėkojo su šypsena taip atsitraukdama nuo manęs link sofos. Susipratęs jog buvau šiek tiek išėjęs greit pažvelgiau į savo laikrodį ant riešo.

-Mūsų laukia.- Perspėjau ją ir ji net nespėjo atsisėsti ant sofos kai greit išsitiesė pasisukdama į mane.