-Šiandien paskutinis kontrolinis, pagaliau! - džiūgavo Ayden.
-Teliko fizika, - papūčiau lūpas.
-Mes stiprūs, - nusijuokė Ayden. - Kaip nors jį ištversime.
-Negaliu patikėti, kad šios dvi siaubingos savaitės praėjo.
-Gal nori ateiti šį savaitgalį pas mane? - pasiūlė Aubree. - Atšvęsti kankynės pabaigą? Ruby, tu irgi kviečiama, nors tau tiek iškentėti dar neteko.
-Oj, oj, oj, - nusivaipė Ruby. - Juk dar liko keli mėnesiai tų "kančių".
-Tu teisi, - palinksėjo sutikdama Aubree. - Reiks paimti tekilos.
Nusijuokiau ir papurčiau galvą.
-O tai mes ką... Nekviečiami? - pakėlė antakius Cooper ir užmetė ranką ant Ayden pečių.
-Žinot, čia turėtų būti mergaičių vakaras, - pasitaisė plaukus Aubree. - Žiūrėsime "Užrašų Knygutę", valgysime ledus, veiksime ir guosimės dėl vaikinų.
Mano akys sušvito jai paminėjus "Užrašų knygutę". Ne todėl, kad norėčiau jį žiūrėti iš naujo. Todėl, kad jis priminė man tą kartą, kai buvome skirtinguose miestuose, tačiau kalbėjomės telefonu žiūrėdami šį filmą.
-Dominique? - išgirdau savo vardą.
-Hm?
-Iš kur ta šypsena? - kvailai išsiviepė Ruby.
-Mergyt, juk žinai, kad mes nevalgysime ledų ir nedarysime tų kitų nesąmonių. Bent jau ne šį savaitgalį, - nusijuokė Aubree.
Suskambo skambutis ir aš tyliai nusikeikiau. Kartu su Ayden ir Ruby, ši ėjo į geografijos kabinetą, kuris buvo prie fizikos kabineto.
-Aydie, - jis nekentė šios pravardės. - Padėsi man fizikoj?
Ayden pradėjo kvatoti.
-Brangute, aš fizikoje pats nekažką tesuprantu.
-Mes žlugę, - nusijuokiau.
-Ateik trečia, gerai? - apsikabinau su Aubree.
-Aha, - palinksėjau ir išėjau iš pastato.
Namo ėjau pesčiomis. Galbūt reikia paprašyt motinos mašinos? Gimtadienio ar kita proga. Būtų nuostabu turėti nuosavą mašiną. Suvibravo mano telefonas. Išsitraukiau jį ir nusišypsojau išvydus Harry vardą.
Harry: "Myliu tave x"
Dominique: "Aš tave taip pat xx"
Harry: "Pameni mano sesę?"
Dominique: "Gemma, tiesa?"
Harry: "Taip. Gal ji galėtų savaitgalį praleist pas tave?"
Dominique: "Kaip suprast? Gal galiu paskambinti tau?"
Harry: "Palauk. Ne."
Sutrikusi kelias sekundes dar spoksojau į telefono ekraną. Atsidusau ir įkišau telefoną į kišenę. Už penkių minučių grįžau namo. Harry vis dar nei parašė, nei paskambino. Persirengiau ir vėl paėmiau telefoną į rankas. Nusiminiau, kad jis vis neparašo. Galbūt nieko nenutiks, jeigu paskambinsiu jam. Pridėjau telefoną prie ausies. Tačiau Harry numetė. Jei nenori kalbėt, tai nereik. Nenoriu tapti ta mergina, kuri persekioja savo vaikiną. Įkišusi telefoną į kišenę pasistengiau pamiršti Harry. Išgirdau kaip grįžo mama. Nulekiau laiptais žemyn ir apkabinau ją.
-Labas, - nusijuokė.
-Mamyte, - sudainavau.
-Tau kažko reikia, - teigė.
-Ne! Aš tiesiog labai labai tave myl-
-Tau tikrai kažko reikia.
-Gerai, - atsidusau. - Mam, aš noriu mašinos.
Ji pasižiūrėjo mane kaip į kvailę ir papurtė galvą.
-Jei tau reikia gali pasiskolinti mano mašiną.
-Tau juk pačiai ji reikalinga.
-Galbūt man jau laikas įsigyti naują automobilį? - papūtė lūpas.
Suvibravo mano telefonas.
-Bet jeigu pirksi naują mašiną... Aš gausiu tavo, tiesa?
Ji trūktelėjo pečiais.
-Tikriausiai.
-Tu geriausia! - stipriai apkabinau ją.
-Žinau, - palinksėjo ir pakštelėjo į mano skruostą. - Padaryk man kavos. Baisiai pavargau.
-Tiksliai... Kodėl šiandien tu taip anksti grįžai?
-Nuo aštuonių iki,.. - ji žvilgtelėjo į savo rankinį laikroduką. - Ketvirtos įrašinėjom dainą ir mokiausi šokį jai. Mat ji bus su kitais šokėjais, tad dainuodama šiek tiek šoksiu ir pati.
-Tai smagu, - nusijuokiau eidama į virtuvę. - Galiausiai bent kiek pajudėsi scenoje.
Nuėjus į virtuvę užkaičiau vandenį ir išsitraukiau telefoną.
Harry: "Gemma važiuoja į Londoną darbo reikalais. Ji neturi kur apsistoti. Labai padėtum, jei priimtum ją. Pažadėjau jai, kad surasiu nakvynę jai."
Dominique: "Oh. Tikrai norėčiau padėt, bet jau rytdienai lyg ir turiu planų."
Harry: "Jos pačios dieną nebus. Prašau, mažute."
Į virtuvę atėjo mama.
-Žinai, vanduo jau užviręs, - pavartė akis ir pasiėmė puodelį.
-Mam, ar galėtų savaitgalį pas mus atvažiuot Harry sesuo?
-Vau, - suaikčiojo. - Nejau tarp tavęs ir Harry viskas taip rimta?
-Juk tai tik jo sesuo.
-Žinau! Tai gana rimta. Susipažinti su vaikino šeima... Man tai atrodo rimtas žingsnis.
-Tai ne... Tu ne taip supratai, mama. Jo sesuo, Gemma-
Mano sakinys nutrūko, kai pajutau vibraciją delne. Toliau tęsiau sakinį, tuo pat metu atrakindama telefoną.
-Gemma kažko atvažiuoja į Londoną ir neturi kur apsistoti. Tai ar gali?
-Tegu, - trūktelėjo pečiais ir išėjo iš virtuvės.
Harry: "Mažute?x"
Dominique: "Ok. Gal gali kalbėti? Pasiilgau jau tavo balso. Nekalbėjome jau gan seniai."
Harry: "Dabar tikrai ne. Tau Gemma vėliau paskambins."
Buvau nusiminusi. Visiškai neturėjau nuotaikos atrašyt jam.
Suskambo durų skambutis.
-Tai tikriausiai Gemma, - sumurmėjau mamai. - Einu atidarysiu.
Pakilau nuo sofos ir nušlepsėjau į koridorių. Pravėriau duris su šiokiu tokiu nerimu.
-Dominique Beaulieu? - paklausė mergina.
Ji tikrai Harry sesuo! Jie turi kažkokį bendrą veido bruožą. Tik kol kas nesuprantu koks tai bruožas.
-Spėju tu Gemma, Harry sesuo?
-Taip. Aš Gemma Styles, - išsišiepė.
-Užeik, - pasitraukiau nuo durų ir įleidau merginą.
Palaukiau kol ji nusiaus batus.
-Eime, supažindinsiu tave su savo motina.
Nuvedžiau ją į svetainę. Mama atsistojo nuo sofos.
-Mama, čia Gemma. Harry sesuo. Gemma, čia... Mano motina.
-Vadink mane Agata.
-O Dieve, - sumurmėjo Gemma. - Atleiskit... Tiesiog... Man labai patinka Jūsų dainos. Negaliu patikėti, kad sutikau Jus realybėje.
-Visad malonu sutikti gerbėją, - nusijuokė ir kiek piktokai sužvairavo į mane.
Žinojau, kad namie jai labiau patinka būti paprastu žmogumi. "Pamiršti, kad esu žvaigždė." Šią frazę ji kartodavo gan dažnai.
-Eime, nuvesiu tave į tavo laikinąjį kambarį, - maloniai nusišypsojau.
Nuvedžiau ją į svečių miegamąjį, buvusį Harry kambarį. Po to aprodžiau namą ir padariau jai arbatos.
-Man taip nesmagu, kad čia taip... Lyg ir įsibroviau, - atsiduso ji ir paėmė savo puodelį.
-Oh, nereikia, - numojau ranka. - Visad smagu turėti svečių. Einam. Arbatą gersime kai kur kitur.
Nuvedžiau Gemma į palėpę.
-Harry daug apie tave pasakojo, - nusišypsojo. - Tu tikrai nuostabi mergina.
-Dėkui, - nusijuokiau. - Galbūt tu žinai su kuo Harry dabar dirba?
Gemma papūtė lūpas ir pamąsčiusi papurtė galvą.
-Apie darbą jis niekad nešneka. Išskyrus tave.
-Man šiek tiek neramu dėl mūsų.
-Mūsų? - pakėlė antakius.
-Ta prasme dėl manęs ir Harry. Kurį laiką bendraujame tik žinutėmis. Bijau, kad santykiai per atstumą... Gali nepavykti.
-Dominique, nurimk. Harry tikrai atras tau laiko. Dabar jis tikriausiai labai užsiėmęs. Hm... Ryt ryte būsiu užsiėmusi, tačiau gal vakare norėsi nueiti kur nors paslampinėti? Pasikalbėt ir panašiai...
-Man būtų labai malonu, tačiau kaip ir turiu planų rytojui. Ką manai apie sekmadienį?
-Turėsiu važiuoti namo...
Kelias minutes viską apsvarsčiau. Pasiėmiau telefoną ir parašiau Aubree: "Ryt nelabai išeis. Atleiskit. Pasilinksminkit be manęs ;)".
-Su mokyklos draugėm galiu susitikti ir kitą dieną, - trūktelėjau pečiais.
Gemma išsišiepė.
-Taigi rytoj ką nors nuveiksime.
-Taip...
Mano telefonas suvibravo ir aš iškarto atrakinau jį.
Harry: "Ar Gemma jau su tavimi?"
Dominique: "Taip."
Harry: "Myliu. Xx Gerai praleiskit laiką x"
-Harry? - paklausė.
-Aha...
Atrašiau jam: "Myliu tave taip pat xx". Pakėliau akis į Gemmą.
-Iš kur žinai?
-Oi, mergyt... Tau jis taip patinka, - išsišiepė. - Skruostų nepaskaudo nuo tokios plačios šypsenos?
Pavarčiau akimis ir pasistengiau nebesišypsoti, tačiau neišėjo.
