Priešo Kūne

Ateities planai

Voldemortas

Šiltas vanduo tekėjo mano kūnu nuplaudamas paslapčių kambario smarvę. Kažkas turėjo ten įvykti, kad buvo taip užtvindytas vandeniu. Kūną perkėliau, reikiamas knygas radau uždraustame skyriuje. Po karo mokiniai buvo išsiųsti į namus, tai niekas bibliotekos ir nesaugojo, tik teko nukenksminti knygas keliais burtažodžiais, nes Hogvartso knygos užkerėtos, kad niekas negalėtų jų išsinešti už mokyklos teritorijos. Ta purvakraujė pamatė, jog jas parsinešiau, žinoma domėsis. Ji negali jų pamatyti, nes šis planas žlugs. O gal lengviau ją būtu nudėti? Ne, dar nelaikas ir nebūtu protinga. Dėl knygų turiu kitą idėja, transfiguruoti į kitą daiktą, užmaskuoti. Hario Poterio kūnas naudingas visais atžvilgiais, kurį laiką teks apsimesti juo kol rasiu būdą perkelti sielą į savo kūną. O kol kas teks kęsti jos verkšlenimus, nėra kitos išeities tik būti jai malonus, kad vėl nepratrūktu jos silpnos žmogiškos emocijos, nuo kurių man tik dar labiau norisi ją nudėti.

Baigęs maudytis išlipau iš vonios ir apsiviniojau rankšluosčiu aplink juosmenį. Išėjęs į koridorių susidūriau su Hermiona laikančia rankose drabužius. Ji nepatogiai nužvelgė mane ir išraudusi nusuko savo žvilgsnį.

-Aš... aš atnešiau tau švarius drabužius.- pralemeno ji. Pakėlė akis ir vėl jas nuleido- Jie mano tėčio, galbūt kažkas tiks.

-Ačiū, Hermiona- padėkojau jai ir paėmiau iš jos drebančių rankų drabužius.

-Tai aš tada eisiu. Susitiksime apačioje - tarė ji vis dar nepažvelgusi į mane nusileido laiptais žemyn.

Toks merginų elgesys man buvo pažįstamas. Jai patinka Haris Poteris! Tikriausiai buvo nejauku matyti mane tik apsiviniojusi rankšluosčiu, pusnuogį. Jeigu aš ją traukiu, kitaip tariant Poteris, tai bus lengva jai įtikti, galėsiu lengvai ja manipuliuoti. Ta daryti moku geriausiai.

Įėjau į kambarį, kuriame prieš tai miegojau, pamatęs knygas numestas ant lovos supratau jog neapdairiai padariau nesaugiai nutrekdamas jas čia. Jinai juk galėjo jas rasti. Apsirengęs drabužius, tamsiai mėlynais džinsais ir juodais marškinėliais, paėmiau nuo naktinio stalelio Hario burtų lazdelę ir panaudojau ant knygų transfiguracijos kerus. Dabar knygos atrodė ne kaip juodos magijos knygos, o kaip septinto kurso hogvartso mokymosi vadovėliai.

Hermiona

Besileisdama laiptais žemyn vos neužkliuvau už kilimo. Pribėgusi prie kriauklės prisipyliau iš krano stiklinę vandens ir vienu mauku išgėriau. Dar vis galvoje stovėjo mano draugo nuogas kūnas. Jaučiau kaip žandai kaista, pasidarė karšta. Nejaugi mane fiziškai traukia Haris Poteris? Na, taip aš jau esu moteris, normalu kad mane traukia vyrai. Manau jeigu pamatyčiau kitą patrauklų pusnuogį vyrą irgi lygiai taip pat sureguočiau. Bet negaliu savo kūno sustabdyti nuo įtampos, kuria jaučiau. Atpalaiduoti gali mane tik klasikinė muzika. Žinoma man patinka ir šiuolaikinė muzika, bet šiuo metu norėjau kažko raminančio. Iš tėčio plokštelių kolekcijos ištraukiau Antonio Lucio Vivaldi ir įdėjau į senovinį patefoną. Pradėjus sklisti muzikai aplinka pasikeitė, galėjau jausti ramybę ir harmoniją.

- Ar čia tik ne Vivaldi "Pavasaris"? - paklausė Haris. Net nepajutau kaip jis nusileido į apačią. Jis į mane žiūrėjo atsirėmęs į sieną ir šypsojosi. Jam labai tiko mano tėčio džinsai ir marškiniai, atrodė dar labiau vyriškesnis ir patrauklesnis. O mano Merlinai, nejaugi aš laikau jį patraukliu? Hermiona susiimk!

- Taip, - pažiūrėjau į jį ir nuėjau dėti paruoštą vakarienę į lėkštes.- nuo kada pasidarei toks muzikos žinovas?

Haris nusijuokė ir priėjęs prie manęs paėmė iš mano rankų lėkštę su vištienos troškiniu.

- Matyt pamiršai, kad aš augau su teta ir dėde. -tarė jis paimdamas su kita ranka antrą lėkštę iš manęs. - Sėsk ir leisk šį syki man tau padėti.

To iš Hario nesitikėjau, bet paklausiau ir atsisėdau prie stalo. Jis padėjo lėkštes, paserviravo stalą ir paėmes nuo virtuvės spintelės vyną ruošėsi jį atkimšti. Kada ten spėjo atsidurt vynas?

- Hari, iš kur vynas? -paklausiau jo.

-Iš Hogvartso nugvelbiau. - pasakė jis pildamas skystį į tauręs - Manau vistiek niekas jo nepasigęs. Ir be to mes jau pilnamečiai.

- Pilnamečiai magijos pasaulyje, bet ne žiobarų- priminiau jam imdama taurę iš jo rankų.

-Nesvarbu, -atsisėdęs jis numojo ranka- mes turim ką švęsti. Voldemortas nugalėtas, manau už tai ir išgeriam!

Poteris pakėlė taurę ir mudu susidaužėme. Ištikrųjų buvo ką švęsti ir vynas taip pat buvo geras.

-Tarp kitko,- nuryjęs gurkšnį jis tęsė toliau.- nusprendžiau grįžti kitais mokslo metais į Hogvartsą ir pabaigti septintą kursą, tai iš Hogvartso parsinešiau septinto kurso vadovėlius kuriuos radau.

-Tikrai, Hari? - nustebus su džiaugsmo gaidele tariau. Tikrai nesitikėjau iš Hario tokio apsisprendimo, nes ir pati planuoju grįžti į Hogvartsą kitais mokslo metais.

-Taip,-patikino- po kovos su Voldemortu tikrai nusprendžiau, jog noriu tapti auroru.

- Šaunu, labai džiaugiuosi. Pagaliau mūsų trijulė vėl sugrįš į Hogvartsą!

Šį syki aš pakėliau taure skelbdama tostą. Labai pasiilgau Hogvartso, mūsų trijulės nuotykių, Hagrido, bibliotekos knygų kvapo, pamokų. Buvo nuostabūs metai ir nekantrauju kada vėl galėsiu ten sugrįžti.