Catch and Hold Me (Z.M.)

32 dalis

*HARRY AKIMIS*

Raminau Amy iki tol kol ji užmigo mano glėbyje. Todėl paguldžiau ją į savo lovą ir pabučiavęs į skruostą, išėjau iš kambario.
Žinojau jog Amy bijojo, kad ko nepadaryčiau Zayn, bet tai ką jis padarė.. Tai neatleistina. Kaip jis galėjo jai trenkti? Jis bent kiek proto turi?
Nors ir sakiau Amy, kad nieko nedarysiu, aš kitaip negaliu. Todėl tiesiu taikymu nuėjau prie Zayn kambario. Ir sustojęs išgirdau balsus iš jo. Tai buvo Zayn ir Louis.
- Zayn, ką padarei Amy? - tai buvo Louis.
- Aš to nenorėjau, Louis. Aš netyčia. - kalbėjo Zayn.
Taip taip, kur gi ne, tu trenkei jai netyčia, tik pamanykit. Aš buvau gerokai įpykęs.
- Ką tu padarei, Zayn? - paklausė Louis.
- Aš jai trenkiau. - tyliai tarė.
- Tu ką?! - sušuko Louis.
Kaip ir maniau, jo reakcija tokia kaip ir mano. Neveltui esam geriausi draugai.
- Kaip galėjai jai trenkti, Zayn?! Ar tu bent kiek proto turi?! Ar supranti, kad taip negalima?! - pyko Lou.
- Aš nenorėjau, tikrai. - atrodo jis buvo liūdnas.
Spėju, kad dabar jam reikia draugo, o dažnai tokiose situacijose tai būna Liam arba Niall, bet deja jų nėra namie. Liam su Dani, o Niall net nežinau kur. O aš esu toks piktas jog verčiau jau man laikytis nuo jo atokiau, nes kitaip Zayn bus blogai.
Toliau klausiausi pokalbio.
- Zayn, kodėl tu jai trenkei? - nusiraminęs paklausė Louis.
- Aš nežinau.. Tiesiog nesusivaldžiau. Ji mane išprovokavo. - pasakė Zayn.
- Ką ji tokio pasakė, kad tu jai trenkei?
- Ji sakė, kad.. Aš turiu kitą ir dar išvadino melagiu ir kvailiu. - atsakė.
- Kitą? Zayn argi susiradai kitą?
- Ne, Louis. Tikrai ne. - gynėsi.
- Kažin kodėl man atrodo kitaip?
- Jokios kitos nėra. Aš sakau tiesą, Lou.
- Zayn, po to kai grįžai tu labai pasikeitei. Tavo agresija labai didelė ir tie pykčio protrūkiai.. Tai nėra gerai. - ramiai kalbėjo Louis.
- Louis, man viskas gerai. Aš toks kaip visada. - pasakė Zayn.
- Ne, Zayn. Suprantu, tie įvykiai.. Vaiko netektis.. Tau sunku, bet tu negali išsilieti ant Amy.
- Louis.. Palik mane vieną. - ramiai tarė Zayn.
Galėjau suprasti, kad Louis pataikė į jam skaudžią vietą.
- Gerai, bet pagalvok apie tai ką sakiau. - tarė Louis.
Girdėjau žingsnius link durų todėl greitai nubėgau nuo jų. Mačiau kaip Lou išėjo iš Zayn kambario, o tada nusileido laiptais žemyn. Lengviau atsidusau kai supratau jog jis manęs nepamatė. Tada nuėjau atgal į savo kambarį. Amy vis dar miegojo. Ji atrodė tokia rami, tarsi angelas. Man norėjosi ją pabučiuoti, bet aš negalėjau to daryti. Kad ir koks kvailys Zayn bebūtų Amy jo mergina, ne mano. Bet galbūt aš galėčiau pabandyti? Pabandyti būti su ja, geriau ją pažinti. Tik klausimas, ar ji man leis tai padaryti? Ar leis būti šalia jos?
Dar keletą minučių žiūrėjau į miegančią Amy, o tada nusprendžiau jog turiu su kuo nors pasikalbėti, o tam tinkamiausias žmogus - Louis.

*AMY AKIMIS*

Prasimerkiau ir supratau jog užmigau Harry kambaryje. Bet apsidairiusi supratau jog jo čia nėra. Pakilau iš lovos ir ėjau link durų kai jos staiga atsidarė. Ir pro jas įžengė.. Zayn. Jo žvilgsnis sustojo ties manimi, jis nužvelgė mane.
- Ką tu čia veiki? Maniau jau būsi išėjusi. - pasakė jis.
- Aš kaip tik ir ruošiausi tą padaryti. - atsakiau jam.
Ir ėjau pro jį, bet jis sulaikė mane už rankos. Tada kita ranka pastūmė duris, kad jos užsidarytų. Aš žiūrėjau į jį nieko nesuprasdama.
- Aš atsiprašau. Aš nenorėjau tau trenkti. - tarė jis žiūrėdamas į mane.
- Man nereikia tavo atsiprašymo, Zayn. Tu man trenkei ir tavo atsiprašymas čia niekuo nepadės. - šaltai tariau ir ištraukiau savo ranką iš jo rankos.
- Amy, paklausyk manęs.
- Ne, Zayn, man visko jau užtenka. Tu man melavai visą tą laiką. Tu turi kitą. Tad eik pas ją, o mane pamiršk. - pasakiau.
- Nėra jokios kitos. Nėra. Esi tik tu.
- Tada su kuo tu kalbėjai telefonu? Su kuo, Zayn? Ką vadinai "Mieląja"?
- Tai tu girdėjai?
- Taip, Zayn, aš viską girdėjau ir man to užteko.
- Aš kalbėjau su seserimi. - pasakė jis.
- Ką? Netikiu tavimi, Zayn. Pirma, tu nebendravai su savo šeima gan ilgą laiką juk pats man tai sakei, o antra, ji juk gyvena Bradforde, taip? O tu sakei "Taip, aš būsiu. Gerai. Myliu. Iki". Tai kaip tai suprasti? Juk mes gyvenam Londone, o tavo šeima ne.
- Am.. Aš.. - pasimetė.
- Tu esi melagis, Zayn. O dabar praleisk mane. - bandžiau praeiti pro jį, bet jis užstojo man kelią. - Zayn.
- Aš nepaleisiu tavęs, Amy. Niekada, nes per daug tave myliu. Tu esi mano gyvenimas, mano džiaugsmas ir skausmas kartu sudėjus. Man patinka atsibusti ryte ir matyti tave šalia. Man patinka tavo juokas, tavo akys, tavo šypsena. Man patinki tu. Aš myliu tik tave, Amy. Nei viena kita mergina man negali atstoti tavęs, nes tu esi unikali. Vienintelė tokia. Daugiau pasaulyje nėra tokių kaip tu. - jis žengė žingsnį į priekį ir apkabino mane per liemenį. - Tu esi tai dėl ko aš gyvenu. Be tavęs mano pasaulis būtų beprasmis. Jis būtų nuobodus, kasdieniškas ir be spalų. Tai tu į jį atnešei gyvybę ir daugybę spalvų. Tu suteiki man prasmės visko nepaleisti vėjais. Aš gyvenu tik dėl tavęs. Ir jei manai jog tu man nieko nereiški tada tu labai klysti. - prisitraukė mane arti savęs. - Jei man nerūpėtum, aš nebūčiau tavęs gelbėjęs. Būčiau leidęs tau nušokti nuo tilto, bet aš to nepadariau. Aš tave sustabdžiau, nes myliu tave. Aš myliu tave, Amy. - jis pasilenkė prie manęs ir palietė mano lūpas savosiomis.
Aš nežinojau ką turėčau dabar daryti. Jis pasakė tiek daug ir jo žodžiuose buvo tiesos. Visą laiką kol jis kalbėjo mes žiūrėjom vienas kitam į akis. Todėl mačiau iš jo akių jog jis tai sako iš širdies. Jo akys man nemelavo. Aš pasimečiau. Aš nežinau ką man daryti. Ar galiu juo tikėti?
Nejučiomis ėmiau atsakyti į Zayn bučinį. Zayn tai pajuto ir ėmė bučiuoti aistringiau. Jaučiau kaip jo tvirtos rankos spaudė mane prie jo kūno. Aš taip pat apsikabinau Zayn. Mes bučiavomės taip lyg pasaulyje būtume tik mudu du, o aplinkui nieko daugiau. Atsitraukėme giliai kvėpuodami ir žiūrėjom į vienas kito akis. Mano akyse kaupėsi ašaros ir pamažu jos ėmė kristi. Zayn suėmė mano veidą ir nubraukė ašaras man nuo skruostų.
- Neverk, prašau. Nereikia. - kalbėjo jis.
- Zayn, aš myliu tave. - tariau aš.