Autorė
Ir tą diena Christal prižadėjo ir sau ir Louis ir Mia'i, kad daugiau to nebedarys. Keli mėnesiai buvo sunkūs. Ji sutvarkė tėvo kapą. Dabar ji buvo juo pasirūpinus. Ji pradėjo draugaut su Louis, Mia su Zayn, o Luke jis dar nenorėjo rimtų santykiu su kuom nors. Viskas lyg ir ėjosi gerai. Bet vieną dieną...
Christal pozicija
Atsikėliau ryte šalia Louis. Mes pora. Jis man padėjo visom prasmėm: palaikė ir svarbiausia nepaliko, kai buvau tokia silpna..
Tyliai stengdamasi jo nepažadint išlipau iš lovos. Jis neatsibudo. Šiandien miegojau pas Louis. Nors taip būnu pas jį jau gan dažnai.
Su mama jau nebesupykstu. Mes vėl laimingos!!
Šiandien sugalvojau pradžiugint Louis ir nueit į parduotuvę nusipirkt ko nors skanaus ir padaryt pusryčius jam. Apsirengus išejau iš Jo namų. Perėjusi gatvę ir kelis kiemus jau buvau ten. Parduotuvėje paėmiau sulčių, nes jų namuose jau nebebuvo, ir pagalvojau, kad visai skanu būtų pica, gal ir nelabai romantiška, bet užtat skanu. Nuėjau prie kasų ir ten pamačiau Zayn.
-Buu,- sušukau jam už nugaros, o jis krūptelėjo.
-Christal,- nutesė jis,- negazdink,- ir atsisuko su šypsena veide.
-Cha cha, negalvojau kad taip įsigasi,-nusišypsojau,- Oo žiūrėk kaip čia dabar tą pati perkam, koks sutapimas,- juokiamės.
-O tu gal Louis perki visa šita?-paklausė.
-Jo, o tai tu Mia'i ?- šypsena nuo veido nedingo.
-Jo,-nutesė ir sumušėm kumščiais.
-O tu atsigavus
-Na taip, tik jūsų visų dėka
-Tu myli Jį?-paklausė staiga.
-Taip... ir net labai..
-Džiaugiuosi dėl tavęs,-mes apsikabinom.
-O aš dėl tavęs,-pasakiau jam.
-Na gerai lekiu pas Mia po to dar atsibus, tai nespėsiu
-Bėk, bėk, sekmės!
-Ir tau saulytuk,- taip jis mane vadina jau nemažai laiko, todėl to nebesureikšminu. Paėmiau pica ir sultis, susidėjau į maišelį ir jau ruošiaus išeit, kai netyčiom žvilgtelėjau į laikrodį ir pamačiau, kad jau ilgai užtrukau. Todėl spartinau žingsnį. Jau buvau beveik prie Louis namų, teliko pereit gatvę. Pažiūrėjau į Jo kambario langus ir pamačiau jį, bet jis tik nuėjo vonios link. Pradėjau bėgt, kad spėčiau viska sudėt kol jis išeis iš vonios, jeigu jis joje... Bėgau per gatvę, kai išgirdau mašinos signalą ir... aplinkui tamsa ir daugiau nieko...
Louis pozicija
Atsikėliau ryte ir šalia savęs neradau Christal. Pagalvojau, kad ji vonioje, todėl nuėjau į ją, bet jos ten nebuvo, nusileidau laiptais žemyn ir pašaukiau:
-Christal!!!- tyla.
Nu kur ji gali būt? Gal iki namų nuėjo. Bet mane kamavo bloga nuojauta.. Dėjausi batus, kai išgirdau mašinos signalą ir padangų cypimą...Tuo metu man sustojo širdis...
Kad tik tai nebūtų ką aš dabar galvoju..
Greit išbėgau iš namų...
Ir ten Ji...
Partrenkta mašinos..
Ta akimirka aš miriau..
Pribėgau prie jos, ir užčiuopiau pulsą..
Ji gyva..
Vairuotojas išlipo iš mašinos.
-Kviesk greitąją!-užšaukiau. Tuo metu laikiau Christal.
-Christal, mažute, tik nepalik manęs, nepalik.. gi prižadėjai..
Girdėjau sirenas...
Važiavau greitosios pagalbos mašinoje...
Dabar sėdžiu palatoje..
Laukiu...
Matau atbėgančia Mia su ašarom akyse.
-Ar ji? - ji verkė
-Ne! Nesakyk to! Ji gyva! Ji liks gyva! Ji man prižadėjo! - šaukiau ant jos..
-Louis nusiramink viskas bus gerai,- pasakė Zayn ir uždėjo ranką ant peties.
*po kelių valandų*
Sėdžiu ir negaliu nustot galvot apie ją.
Ji man paliko labai svrabi...
Aš negalėčiau būt be jos..
Pagaliau išėjo daktaras, o aš staigiai pripuoliau prie jo.
-Kas jai?
-Ji komoj...-aš susiėmiau už galvos.
-Bet ji atsibus? Taip!?
-Ji silpna..
-Ar galiu ją pamatyt?
-Trumpam galite užeit,- pasakė.
Atidariau duris. Priėjau prie jos. Paėmiau jos ranką, kuri buvo atšalus, bet ji vis dar gyva..
-Christal... Nepalik manęs.. Tu negali palikt.. Tu man perdaug reiški... Tu stipri.. Aš žinau.. Tu išgyvensi ...- ašara ritosi mano skruostu.. Ir tuo metu atsidarė palatos durys ir įėjo Zayn. Aš atsiklaupiau prie Christal ir padėjau savo galvą jai prie rankos.. Kai taip padarydavau ji glostydavo mano plaukus..
-Zayn, išeik aš nenoriu, kad tu mane matytum tokį..
-Louis, tu man kaip brolis, visokių situacijų esam abu patyrę... Viskas bus gerai.. Ji stipri... Ir ji tave labai myli... Mes šiandien buvom susitikę parduotuvėj. Ji norėjo padaryt tau staigmena, buvo nupirkus picos.. Aš jos paklausiau ar ji tave myli, ir tu pats jau puikiai žinai atsakyma.. Ji tave labai myli.. Ji tavęs tikrai nepaliks..
*Po mėnesio*
Eilinė diena kai aš einu pas Christal ji vis dar komoj... Daktarai sako, kad ji silpsta... Bet aš tuo nenoriu tikėt..
-Christal. mažute, prašau pabusk.. Man trūksta tavęs... Jei tu mane paliksi, aš vienas čia nebūsiu.. - vėl verkiau,- Christal, kad tu matytum koks bejėgis ir silpnas aš pasidariau.. Aš verkiu kiekvieną dieną.. Mano spindulėli, mano meile, pabusk, atsigauk, vėl apkabink mane savo gležnom rankutėm, pabučiuok..- prisilenkiau ir pabučiavau jos vėsias lūpas, vėl jokio atsako,- prašau, pabusk... Man trūksta tavo šilumos... - tuo metu įėjo seselė, bet ji jau nepirma syki mato, kad aš verkiu, todėl tai buvo įprasta... Staiga ji susiraukė, pažiūrėjo į aparatą kuris rodė pulsą ir staigiai išbėgo..
-Christal? Tik nepalik manęs, tik nepalik...- tada į palatą įbėgo daktaras.
-Prašau jūsų išeiti,- staigiai pasakė.
-Kas jai?
-Prašau išeit!- jis stūmė mane.
-Christal, nepalik manęs, aš myliu tave!!! -šaukiau jai... Bet daktarai mane išstūmė už durų..
*Po kažkiek laiko..
Sėdžiu už durų atrodo jau visą amžinybę.. Nieks neina.. Visur tyla.. Ir staiga, pagaliau po tiek laiko, atsidarė durys, ir išėjo daktaras. Puoliau prie jo.
-Na?
-...Ji nori jus pamatyt,- ir tada aš buvau devintam danguj! Įlėkiau į palatą, o čia ji atsimerkus, žiūri tiesiai man į akis..
-Christal.. Mano meile,- prilėkiau prie jos pabučiavau ir ji atsakė, apkabinau ją ir ji mane!! Man buvo taip gera jausti ją šalia. Ji gyva!!
-Gi negalėjau tavęs palikti..- su menka šypsena pasakė.- Myliu tave!
-Aš tave labiau, pasauli mano!
Ir taip man šia aikimirką daugiau nieko ir nereikėjo tik jos šilumos ir meilės!!!
Na va, meilės mano, ir baigėsi ši istorija...
Kadangi mokslai, turiu labai mažai laiko parašyt naujas dalis, todėl dalis keldavai vis rečiau.. Ir taip praradau daug skaitytojų.. Labai ačiū kas skaitė ir kas pakomentuodavo ką reik tobulint!!! Ačiū jums labai!
O dabar pradėsiu nauja fantastine/siaubo istorija!
Taigi dar syki ačiū jums labai!!!!!! :* :* :*
Taip pat labai dekoju meduza696 ačiū tau labai, nes tu mano ramstis buvai ir esi :* Bučkis
YOU ARE READING
In The Deep Shadow
FanfictionJi mergina vardu Christal. Ji neteko tėvo. Ji nekenčia visų. Kaltina save. Jai skaudu. Tėvas buvo jos geriausias draugas, o dabar jo nebėra. Ji geria, rūko, negrįžta naktimis. Ar ji liks tokia, ar pasikeis? Su 1D