Dangus - pasaulio stogas
Paremtas debesimis
Palaikomas žmonijos noro
Juk deguonį gauname iš oro
Ten aukštai aukštai
Atrodo, tiesiai virš mūsų
Sėdi padangių sargai
Ir saugo įėjimą į rojų
Nutilę, išgirsime
Tylią debesų melodiją
Tarsi visa simfonija
Žemietiška mes grotume
Tik ji tylesnė, atsargesnė
Lyg bijotų būti užklupta
Nuskridus ne į tą eismo juostą pamatyta
Todėl ji grakštesnė
Kągi ten gali žinoti
Nieks negrįžo iš dangaus
Sargų pareiga neleisti
Peržengti linijos žmogaus
Jeigu egzistuoja
Debesėlių eismas
Kaipgi tai paaiškint
Ten juk grynas teismas
Bala nematė
Kas danguje vyko
Bet ramiai sau susigėrė
Žemėje išnyko
Aš žinau tik tiek
Kiek man reik žinoti
Kad dangus vistiek
Aplankys, pavasaroti
O dangaus sargai
Jį išleist skubės
Juk net pyragai
Kartais nusibodės
Debesėliai eismą trikdys
Juk atostogų pradžia
Skriejam arčiau žemės
Patogiau mums čia
