Nepamiršk manęs

Rytas

Ankstus rytas... Brrrrr!!!Suskamba Kamilės žadintuvas. O juk ji taip nenori keltis. Reikia eiti į tą kvailą mokyklą. Į kambarį užeina Kamilės mama:
- Kamile, kelkis. Pas tave atėjo Mantas!
Kamilė iš karto šoka iš lovos, bėga į vonią, rengiasi. Nusileidžia žemyn. Mato - prie stalo kartu su Kamilės tėvais sėdi Mantas. Kai Mantas pamato Kamilę iš karto atsistoja nuo stalo, prieina prie jos, apkabina ir pradeda verkti. Kamilė suglumo. O tada Mantas raudodamas pasakė:
- Kamile, tu likai mano paskutinė viltis. Mano mylimiausia močiutė mirė! O ji mane augino, manimi rūpinosi!!!
- O dieve, Mantai... Užjaučiu labai tave.
- Klausyk, Kamile, ateik kartu į laidotuves, nes aš neištversiu ten vienas.
- Žinoma, kad ateisiu! Nepaliksiu tavęs, kad ir kokioje sunkioje situacijoje bebūtum!
- Kokia tu miela, Kamile!
Manto močiutė sirgo vėžiu jau 7 metus. Paskutinius 6 mėnesius ji praleido ligoninėje. Mantas su Kamile ją lankė kiekvieną dieną po pamokų. Močiutei buvo 58 metai.