***Prisiminimai***
Pramerkiu akis ir apsidairau. Po velnių, aš pas Kim. Kokį velnią aš čia veikiu? Pajaučiu kaip ima spausti galvą. Apsidairau ir pamatęs vandens buteliuką besimėtantį ant grindų, nieko nelaukdamas išmaukiu visą jo turinį. Vėl sukrentu į lovą ir užmerkiu akis. Neįsivaizduoju nei kokia diena dabar, nei valanda. Jeigu nuojauta manęs neapgauna dabar turėtų būti lyg ir ketvirtadienis. O kur pati Kim? Sprendžiant iš to jog dabar greičiausiai yra vidurdienis, ji mokykloje, bent jau turėtų būti. Tikiuosi nesutikti jos tėvų, nemanau, kad jie apsidžiaugtų pamatę mane jos lovoje. Apsiverčiu ant pilvo ir bandau dar kiek numigti. Bet išgirstu apačioje sąmyšį ir vėl praplėšiu akis
-Ne, mama. Viskas gerai. Tikrai. Tiesiog susižeidžiau per kūno kultūrą,- balsas priartėja prie kambario durų. Atrodo stengiuosi net nebekvėpuoti, kad tik jos mama neužeitų į kambarį
-Bjauri mėlynė. Pasitepk kuo nors,- mėlynė ir kūno kultūra? Juk šiandien mes neturim kūno kultūros, bent kiek pamenu
-Būtinai, mama. Paskubėk, nes pavėluosi,- išgirstu susirūpinusį Kim balsą ir tylų jos mamos kikenimą
-Gerai, mieloji, iki,- išgirstu aukštakulnių kaukšėjimą ir galiausiai kaip užsitrenkia durys. Neužilgo į kambarį įslenka Kim. Patogiau įsitaikau lovoje atsiguldamas taip jog galėčiau ją stebėti. Net nepažvelgus į mano pusę ji lėtais žingsniais įeina į vonią. Neužilgo išlenda, prieina prie spintos, pasiima pilkus treningus ir vėl grįžta į vonią. Ant jos veido puikuojasi gigantiška mėlynė. Su smalsumu laukiu kol ji išlįs iš vonios. Per tą laiką susirandu rūbus ir apsirengęs vėl sukrentu į lovą
-Kas tau nutiko?- vos prasivėrus durim ir Kim įėjus į kambarį paklausiu
-Nuo kada tau rūpi?- burbteli piktą žvilgsnį mestelėdama į mano pusę
-Kas nutiko?- pasikeliu iš lovos ir jai nespėjus pasprukti sulaikau savo glėbyje
-Susižeidžiau per kūno kultūrą,- sugriežia dantimis ir ima muistytis mėgindama ištrūkti
-Juk mum šiandien nėra kūno kultūros,- man pasakius ji nusivaipo
-Atstok ir tiesiog dink iš mano gyvenimo,- kumščiais ima daužyti mano krūtinę, tačiau supratus kaip tai beviltiška, liaujasi
-Pasakyk, kas nutiko,- kiek pakeliu balsą ir jaučiu kaip ji susigūže. Topteli mintis, kad aš tai padariau jai. Bet ar aš galėčiau taip pasielgti? Suraukiu antakius nuo tokių minčių. Ji vis dar tyli. Todėl dar sykį paklausiu, tik dabar jau nusiraminęs
-Prašau, pasakyk, kad tai nėra mano darbas,- jaučiu kaip pagreitėja kvėpavimas. O Kim akyse susikaupia ašaros
-Negaliu, nes tai tavo darbas, Niall. Tu ne tik sušiktas išnaudotojas, tu psichas Niall. Tu man trenkei, nes nesutikau būti ir vėl išnaudojama,- ji ima rėkti, o mano viduje atrodo kažkas suvirpėjo. Šį sykį matydamas jos ašaras ir tą milžinišką mėlynę ant veido jaučiuosi toks kaltas
-Aš.. Kim..- bandau kažką išlementi tačiau žodžiai užstringa kažkur giliai gerklėje
-Tu net nesugebi atsiprašyti,- pagaliau išsivaduoja iš mano glėbio ir atsitraukia per kelis metrus nuo manęs
-Paklausyk..- bandau kažką sakyti ir jaučiu kaip agresija ima kilti. O ji vėl mane nutraukiam. Tai pasikartoja dar kelis sykius. Kol galiausiai nesuvokdamas ką darau ir mano ranka vėl susiduria su jos skruostu. Ji liaujasi rėkusi ir verkimas nutyla, o akys tampa visiškai tuščios
-Dink iš čia, Niall. Tiesiog išeik,- atsidūstu ir nebebandydamas dar kažko sakyti išeinu palikdamas ją vieną.
YOU ARE READING
Rape me
FanfictionPamačiau ją ir vėl. Ji kaip visad atrodė nepakartojamai. Šviesiai mėlyni, plėšyti džinsai ir paprasta raudona maikutė. Ji buvo be makiažo ir tai ją išskyrė iš kitų. Tačiau aš nebegalėjau prie jos artintis, nes buvau išnaudojas ją su kaupu.