Reputation || h.s.

IV

Aš jį tikrai užmušiu.

Mano kojos bei rankos buvo visiškai nukankintos. Pilvo presą irgi nemažiau skaudėjo. Niekaip negalėjau atgauti normalaus kvėpavimo ir visa tai dėl šito šikniaus, kuris dabar sėdėjo and žemės, kojas sulenkęs per kelius ir ant jų uždėjęs rankas, su vypsniu lūpose, kol gėrė vandenį iš buteliuko.

Buvau išsitiesusi ant čiužinio ir visiškai nenorėjau atsikelti. Buvau išvargusi, man skaudėjo visą kūną.

Stebėjau, kaip Harry geria vandenį, kiekvieną kartą jam prarijus, jo adomo obuolys sujudėdavo, ir aš nežinau kodėl šis vaizdas mane taip užhipnotizavo. Gal būt todėl, kad buvau ištroškusi, kad netgi ėmiau mąstyti, kaip mano gerklėje jaustųsi slystantis vanduo, o gal būt todėl, kad Harry atrodė be galo patraukliai vien tik gerdamas vandenį.

Jis visą laiką žiūrėjo man tiesiai į akis, akivaizdžiai mane pašiepdamas, tuo tarpu aš jį žudžiau žvilgsniu.

Ir netgi dėl jo visiško šikniaus ėjimo, aš vis tiek buvau juo susidomėjusi. Gal būt šis jo poelgis mane sudomino dar labiau, nes tai buvo visiškai netikėta ir tai automatiškai privertė sukti smegenis, ką jis dar galėtų iškrėsti.

-Norėtum atsigerti?-pasiūlė rodydamas į pusiau išgertą buteliuką.

-Norėčiau greičiau iš čia išeiti,-piktai atkirtau pasiremdama kaire alkūne, kita ranka pagriebdama iš jo butelį vandens.

Šaltas ir gaivinantis skystis slydo mano gerkle ir aš pirmą kartą gyvenime buvau dėkinga dėl vandens egzistavimo.

Ausis pasiekė tylus kikenimas, privertęs mane atsitraukti nuo vandens buteliuko, kurį buvau bepradėjau garbinti.

-Kažkas juokingo?-paklausiau primerkdama akis.

-Ne, visiškai nieko juokingo,-pašaipia gaidele pasakė jis, nustatydamas rimtą veido išraiska ir stipriai suspausdamas lūpas į vieną tiesiai liniją.

Ir nors jis stengėsi atrodyti rimtai, jo skruostuose ryškėjo duobutės išduodamos jo vypsnį.

Harry pradėjo stotis ir eiti link durų, dar spėdamas pasakyti mes jau baigėme, eime, parvešiu tave namo.

Nuo šių žodžių tik nusivaipiau. Lyg jis turėtų kitą pasirinkimą.

Sunkiai pakilau nuo žemės, rankose vis dar laikydama jau tuščią buteliuką. Patraukiau link išėjimo, rūbinėje susiradau savo drabužius, tualete persirengiau ir net nepastebėjau kaip jau sėdėjome automobilyje važiuodami link namų.

Harry tyliai po nosimi niūniavo per radiją sklindančią dainą, pirštų galais barbendamas į vairą, šiek tiek kraipydamas galvą į šonus. Buvo aiškiai matyti, kad jis buvo geros nuotaikos.

Galbūt jis yra vienas iš tų energetinių vampyrų, apie kuriuos skaičiau kažkokiame žurnale, kai laukiau savo eilės kirpykloje. Šis vaikinas atsivežė mane į sporto klubą, visiškai mane nukankino, suerzino ir sėdi sau laimingas. Greičiausiai jis maitinasi žmonių energija ir aš buvau jo auka.

Galvoje šnekėjau visiškas nesąmones, bet taip man atsitinka kai esu nuvargusi. Nežinau, kodėl mano smegenys taip reaguoja į nuovargį, paslapčia tikėjausi, kad nesu vienintelė tokia.

-Taigi, sportininke, kur tu gyveni,-prakalbo vaikinas nepatraukdamas žvilgsnio nuo kelio.

Pavarčiau akis nuo jo duotos pašaipios pavardės. Norėjosi jam trenkti į tą užknisančiai nuostabaus grožio veidą.

Tyliai suburbėjau jam savo adresą, akivaizdžiai būdama pikta ant jo.

Tiesą sakant, neturėjau jokios teisės. Aš pati pasisiūliau važiuoti kartu su juo. Tai buvo mano sprendimas sėsti su juo į automobilį ir vykti su juo ten kur jis ir buvo planavęs.

Bet tai neleido jam nuspręsti už mane ar aš turiu sportuoti, ar ne.

Na gerai, aš vistiek neturėčiau ką veikti ir galbūt man visa tai į naudą.

-Mes atvažiavome,-pasigirdo Harry balsą.

Apsidairius supratau, kad esame sustoję ir mano namai yra prieš pat mano akis.

-Oh, ačiū,-atsakiau ir ruošiausi atidaryti duris.

-Negi negausiu atsisveikinimo bučinuko?-tarė išsišiepdamas ligi pat ausų, smiliumi parodydamas į skruostą.

-Po to ką šiandien iškrėtei?-pasižiūrėjau į jį pakeldama antakius.

Jo šypsena tik dar labiau paplatėjo. Jis sumirksėjo blakstienomis ir tai atrodė begalo mielai.

Pavartydama akis pasilenkiau ir lūpomis prisiliečiau jam prie žando. Greitai atsitraukiau, pajaučiau savo skruostus kaistant. Mestelėjau paskutinį žvilgsnį į jį, atidariau duris ir išlipau iš automobilį. Mačiau Harry veide didžiulę, triumfuojančią šypseną.

Jis spėjo sušukti pasimatysime rytoj! Kol aš užtrenkiau duris ir su maža šypsenėlė bei kaistančiais skruostais nubėgau į namus.

Aaahh pagaliau parašiau dalį. Žinau, ši trumpa, todėl atsiprašau, tačiau pasistengsiu rytoj parašyti dar vieną ;)) but no promises!! Prašau palikite nuomonių, nes labai sunku išlikti motyvuotai rašyti jeigu nežinai ką kiti mano, todėl palikiti nors trumputę nuomonėlę ir aš būsiu amžinai laiminga!! Nepamirškite vote'inti!!♥♥♥ myliuuuu jus, vee♥