Tamsus kraujas

10

Apsižvalgau, ir pajaučiu, kad negaliu pajudėti. Nukreipus žvilgsnį į savo rankas pamačiau, kad jos surištos. Tyliai nusikeikiau nes esu pririšta prie kedės ir nieko negaliu padaryti... Bandžiau panaudoti savo galias bet atrodo, kad jos neveikia. Pakėlusi vėl savo akis pradėjau tyrinėti patalpą, kurioje esu. Langai buvo uždengti tamsiomis užuolaidomis. Kambaryje buvo tamsoka bet sprendžiant pro užuolaidos šonus besiskleidžiančius šviesos spindulius buvo diena. Sienos buvo mėlynos pastelinės spalvos. Patalpoje nesimatė jokių baldų, bet aiškiai matėsi, kad kambarys yra gyvenamas. Staiga sugirgždėjo juodų durų spyną. Ir netrukus durys prasivėrė. Pro durų slenkstį kaip ir tikėtasi įėjo Liuciferis. Na, esu visiškai nenustebus. Buvo galima to tikėtis.

-Kaip laikosi mano dukra?- išsiviepęs ištarė archangelas ir suplojo rankomis. Aš net neketinu su tuo išgama kalbėtis. Nusukau žvilgsnį į kambarį besiveržiančius saulės spindulius pro langą. Lucis tik prunkštelėjo ir atsisėdo ant grindų,- Gerda, aš nesu toks, kaip jie pasakoje. Ir jei man leisi aš tau tai įrodysiu. Gerda, tik aš vienas galiu tau papasakoti kas iš tikro tu esi. Dinas ir kiti tavęs nesupranta. Jie nori tave kontroliuoti. Aš vienintelis, kuriuo turėtum pasitikėti. Mes abudu esame vieno kraujo. Tu ir aš esame tamsaus kraujo...

Aš tik atsisukau ir pakėliau antakius. Ir sukaupusi kuo daugiau seilių burnoje spjoviau archangelui tiesiai į veidą. Greitai šviesiaplaukio veido išraišką pasikeitė. Iš išsiviepusio į įniršusį. Liuciferis greitai atsistojo  ir spragtelėjo pirštais. Visame kūne pradėjau jausti skausmą. Atrodo, kad kiekvienas mano kaulelis ant tiek suspaudžiamas, kad net sudūžta į milijonus dalelių. Tada išspjoviau kraują ir atsisukau į Liuci. 

-Na, ka tik tu man įrodei, kad tai ką apie tave kalba yra tiesa...- nusišypsojau ir pakilnojau antakius. Tada sukosėju ir suinkščiau nuo skausmo. Su kiekviena minute vis darėsi sunkiau kvėpuoti...

Staiga pabudau visa išpilta prakaitu. Tai tik buvo košmaras... Staiga pastebėjau, kad Gintarė ir vaikina yra kambaryje. Įdomu ar Kesas rado tai ko ieškojo? Visi žiūrėjo į mane išsigandusiais žvilgsniais. 

-Gerda, kas nutiko?- spėjo pirmasis prabilti Dinas, kuris sėdėjo ant lovos krašto ir laikė man už pečių. Aš vis dar bandžiau suvokti kas ką tik įvyko. 

-Viskas gerai... Tik susapnavau košmarą... Atsiprašau, kad išgąsdinau,- tyliai tariau ir nuleidau pilnas išgąsčio akis žemyn.

-Viskas gerai?! Tu klykei... O kai atėjome tu varteisi po visą lovą. Dinas, kuris miegojo su tavimi, visą valandą bandė tave prikelti, bet tu spardėsi ir inkštei,- ištarė juodaplaukis angelas ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. Aš tik susiraukiau ir pakėliau galvą. To negali būti... Tai buvo netikra... Aš nieko neatsakiusi greitai pakilau nuo lovos ir nubėgau į vonia. Užrakinau duris ir į jas atsirėmusi nugara po truputį nuslydau žemyn. Ar Liuciferis tikrai įlindo į mano sapną? Bet kaip? Bet juk nebūtų pirmas kartas kai demonas pakliūvą į mano sapnus. Staiga prisiminiau tą nepakeliamą skausmą, kuris atrodė, kad niekada nepasibaigs. Mano akys prisipildė ašarų. Ar aš bijau? Staiga kažkas pradėjo baladoti į duris. Tada išgirdau trumpaplaukio balsą, kuris maldavo, kad jį įleisčiau. Atsitraukusi nuo durų, jas atrakinau ir įėjo rudaplaukis. Dinas pamatęs mane sėdinčia ant grindų apsikabino. Aš nieko nelaukusi papasakojau savo košmarą. Ir mano skruostais pradėjo riedėti ašaros...

-Viskas bus gerai, prižadu surast Liuciferį ir nužudyti taip, kad daugiau nebeprisikeltų. Bus jam skriausti mano princese,- nuo tokių Dino žodžių, mano veide atsirado menka šypsena. Tada vaikinas suėmė mano veidą abiem rankos ir pabučiavo į kaktą. Po to greitai nuvalė paskutines ašaras man nuo veido ir nusišypsojo,- na, va šypsena, kuri verta milijono... O dabar ja šiek tiek padidinkim...

Ir pradėjo mane kutenti. Aš spurdėjau kaip žuvis ant kranto, o mano juokas aidėjo visoje vonioje. Dinas visada ras būdų kaip man pamiršti blogus dalykus ir privers nusišypsoti. Netikėtai kažkas pradėjo baladoti į duris ir trumpaplaukis nustojęs mane kutenti atsikėlė nuo žemės ir ištiesė ranką. Bet nusišypsojau ir savo jėgomis atsikėliau. Rudaplaukis tik pakėlė antakius ir šyptelėjo. Tada atidarė ir duris. Už jų stovėjo Gintarė su susirūpinusiu veidu. Angelė greitai pribėgo prie manęs ir apsikabino.

-Gerda, visi yra susirūpinę nuo to kas tau nutiko,- tyliai bet aiškiai pasakė šviesiaplaukė. Nuo mano veido greitai dingo šypsena. Mano kūną sukaustė baimė... Atsidusau ir išėjusi iš vonios nuėjau pas Kastielį ir Semą papasakoti visko. Nes manau, kad tai turėtų žinoti. Bet beeinant į svetainę pilkšvaakis mane susistabdė. 

-Gerda, jei nenori pasakot galiu už tave,- rūpestingai paklausė Dinas. Bet aš tik papurčiau galvą ir apėjusi vaikiną greitu žingsniu nuėjau į svetainę. Reikia būti drąsiai. Nesileisiu sapno išgąsdinama. Tai tik sapnas nėra ko bijoti... Sukaupusi visą drąsa atsistojau prieš Semą ir Kesą, kurie sėdėjo ant sofos ir papasakojau savo sapną. Po mano pasakojimo niekas taip ir neištarė žodžio.

-Kesai, ką reiškia tamsus kraujas?- neiškentus paklausiau.

Bum... Nauja dalis... Kaip manot ar tas sapnas yra tiesa? Ką galėtų reikšti tamsus kraujas? Laukiu jūsų spėlionių ir nuomonių. Nepamirštam paspausti vote.

Su meilia Higeja