Mus sujungė muzika

~24~

Mes išėjome iš namų ir įsėdome į Tomo mašiną. Sėdėjau gale su Danieliumi ir Roku. Jie apie kažką kalbėjosi, o aš žvelgiau pro langą. Supratau, kad atvažiavome, nes namas buvo papuoštas, viduje matėsi žmonių, bet jų dar nebuvo daug, nes visi rinkosi tik. Lauke girdėjosi muziką kuri groja viduje. Visi išlipome iš mašinos ir aš pradėjau šiek tiek jaudintis, nes tiek daug žmonių čia, ir dar visiškai nauja vieta. Aš ėjau šalia brolio, tada jis atsisuko į mane.

 - Aš jau eisiu, nesupyksi, kad jau dabar paliksiu tave? – nusišypsojo švelniai ir aš papurčiau galvą ir nusišypsojau jam atgal. Tada brolis išėjo kartu su Kristupu ir Roku ir liko tik Tomas.

 - Ir tu jau eisi?

 - Dar ne, bet tuoj eisiu. – nusišypsojo, aš linktelėjau.

Ir pajudėjau ieškoti tos palangės, kaip Mantas ir minėjo, greitai pamačiau ją, bet ten jau stovėjo kažkokia porelė, tad nuėjau prie laiptų ir atsisėdau ant jų. Pro mane vis vaikščiojo žmonės. Po dešimties minučių, namas atrodė pilnas žmonių, nesuprantu kieno čia namas, bet tikrai užjaučiu, kai reikės viską tvarkytis. Netrukus prie manęs atsisėdo šviesiu plauku vaikinas, jis turbūt lipo žemyn. Atrodo jis jau buvo šiek tiek išgėręs, bet ne tiek, kad nepastovėtu.

 - Sveika mažutė. – pasisveikino ir nusišypsojo. Visiškai neturėjau noro su juo bendrauti.

 - Atleisk, bet aš turiu eiti. – aš atsistojau ir jis taip pat bei pasiėmė už mano riešo. Aš atsisukau į jį.

 - Kur skubi? Juk nuo tada, kai atėjai, buvai čia visiškai viena, eime su manimi.

 - Niekur aš su tavimi ne eisiu. – pasakiau ir ištraukiau savo ranką jam iš delno.

 - Bus linksma, pažadu mažutė. – jis bandė man paglostyti veidą, bet aš atsitraukiau.

 - Jokia aš tau ne mažutė, eik pasiieškok kas norės su tavimi linksmintis, nes aš nejaučiu jokio noro linksmintis su tavimi, kad ir ką turėjai omenyje. – norėjau nueiti nuo jo, bet jis vis tiek mane sugriebė už rankos ir pradėjo vestis į viršų.

Ar visada vakarėliuose vaikinai taip elgiasi su merginomis? Jei jis nebūtų toks įžūlus ir šlykštus, tikrai pamanyčiau, jog yra visai geras vaikinas, bet taip nė iš tolo nepanašu. Aš bandžiau jam priešintis, bet jis buvo stipresnis. Galų gale jis užtempė mane į antrą aukštą, bet daugiau netempė, nes turbūt suprato, kad vis tiek nieko jam iš to neišeis. Aš vėl norėjau eiti ir spėkit kas? Jis vėl mane pasigriebė už rankos ir šį kartą prispaudė prie sienos. Dabar aš pajaučiau šiokią tokią baimę, jis pasilenkė man prie ausies. Žmonės visur vaikščiojo ir atrodo net nepastebėjo, kad šitas išprotėjęs vaikinas nori kažką man padaryti. Atrodo visi išgėrė tampa abejingais tam, kas dedasi jų aplinkoje.

 - Nebijok manęs, aš nieko tau nepadarysiu jei tu nesipriešinsi, tik pabučiuosiu tave, o tada jau žiūrėsim kur visa tai nukeliaus. – pasakė į ausį ir nuo jo žodžiu aš dar labiau išsigandau. Jis manęs net nepažįsta ir ruošiasi pabučiuoti? Jei tik būčiau stipresnė, tai nustumčiau jį.

 - Manai kažkas bus dar? Tu toks šlykštus, kad nei viena mergina į tave neatkreips dėmesio. – pasakiau supykusi, bet balse vis tiek girdėjosi baimė.

Tada jis prispaudė man dar tvirčiau ir delnu suėmęs mano veidą, lenkėsi pabučiuoti. Aš niekaip nesugebėjau priešintis, nes iš baimės visiškai praradau jėgas ir jau pradėjau verkti, o jo lūpos vis arčiau artinosi prie manųjų. Nuostabu, mano pirmas bučinys bus su kažkokiu girtu vaikinu, vakarėlyje ir dar per prievartą, tikrai bus nuostabus atsiminimas. Aš užsimerkiau ir tiesiog laukiau kas toliau bus, bet netikėtai pajaučiau atsilaisvinimą, atsimerkusi pamačiau kaip tas vaikinas iškėlęs rankas atsistojo nuo žemės ir nuėjo į kažkokį kambarį, jo akyse matėsi baimė. Visiškai nesusipratau kas čia buvo, nes buvau užsimerkusi ir nieko nemačiau. Tada prieš save pamačiau susirūpinusi Manto veidą, mano skruostais vis dar bėgo ašaros, aš puoliau jam į glėbį ir apsikabinau, jis kiek padelsęs taip pat mane apsikabino. Aš pajaučiau tą nuostabų jo kvepalų kvapą kuris buvo ant mėgstinio ir taip man įstrigo galvoje. Buvau laiminga, kad pasidažiau tušu kuris nebijo vandens ir man nustojus verkti, nenutekėjo. Ir džiaugiausi, kad Mantas pasirodė kaip tik laiku, tikiuosi daugiau to vaikino nepamatysiu. Man net nerūpėjo, kad apsikabinau vaikiną, nes apsikabindavau tik tėvus arba brolį. Vos tik jam pasirodžius pasijaučiau daug saugesnė.

 - Dar nespėjau atvažiuoti, o prie tavęs jau limpa vaikinai, šitas tai tikras mergišius. – Mantas nusijuokė ir tada atsitraukusi nuo jo, pažvelgiau į jį, nusišypsojau ir nusijuokiau.

 - Ačiū. – pasakiau. Manau jau galiu laikyti jį savo draugu, nes draugai visada padeda bėdoje ir su draugais gali kalbėtis nors visą naktį.

 - Džiaugiuosi matydamas tavo veide šypseną. Na, tai eime pasivaikščiosime ir pasijuoksime iš girtų žmonių. – nusišypsojo ir aš nusijuokiau.

 Mes nulipome laiptais žemyn, mums beeinant visi sveikinosi su Mantu, o jis tik linkčiojo. Aš nei per žingsnį neatsilikau nuo jo, o jis vis stebėdavo ar tik nedingau. Mes nusprendėme atsisėsti ir pažiūrėti kaip girti žmonės nusprendė sudalyvauti šokių dvikovoje. Man iš tiesų buvo įdomu kaip tai viskas atrodys, kai kurie buvo ne tokie girti ir jiems puikiai sekėsi, bet buvo ir tokių, kurie visiškai nesuprato ką daro ir mano pilvas plyšdavo iš juoko, net jie patys juokdavosi. Namas atrodė toks didelis, jog kur tik benueitum, ten vis kažkas vyksta. Kai pasidarė nuobodu ėjome toliau, tada aš nusprendžiau netylėti.

 - Kodėl tu negeri? – paklausiau ir Mantas pasižiūrėjo į mane ir nusijuokė.

 - Nes tai kenkia balsui. – pradėjo juoktis, aš sukryžiavau rankas.

 - O jei rimtai?

 - Negi dar nesupratai? Juk daug linksmiau stebėti kvailius, nei pačiam juo būti. – nusišypsojo.

 - Na aš ne tokia protinga kaip tu. – nusijuokiau ir jis taip pat.

 - Gal tu nori kur nors nueiti, nes aš vis tave vedžioju.

 - Gal gali nuvesti mane pas brolį? – šyptelėjau, o jo veidas susiraukė.

 - Ir neleisi jam pačiam išpildyti jo pažado, kad jis viską tau pats pasakys?

 - Jei jis girtas, tai tikrai neatsimins, kad kažką mačiau. – Mantas nusijuokė.

 - Aš manau, kad geriau palauktum kol jis pats tau viską pasakys. – nusišypsojo. – gal nueikime į virtuvę? Ten visada įdomiausi dalykai vyksta. – pasiūlė ir aš linktelėjau.