ɪɴᴛᴀɢʀᴀᴍ| ᴢ.ᴍ. ᴘ.ᴇ. (ᴠᴇʀčɪᴀᴍᴀ)✔

22. Dar kartą labas

Perrie tvarkė savo švarų miegamąjį, kai išgirdo durų skambutį. Iš tikrųjų tuo metu kambario tvarkymas nebuvo būtinas, bet ji norėjo užimti savo mintis.

Jis žadėjo ateiti šiandien.

Perrie atsiduso, uždarė stalčių, kurį ji „valė" ir atsikėlė. Nusileidusi laiptais ji atidarė duris. Po trijų metų Zayn Malik, buvęs sužadėtinis, stovėjo tarpduryje. Po trijų metų ji susidūrė su juo, susitiko su juo. Trys metai? Atrodo dar vakar ji jį sutiko, jie tapo draugais, jis pakvietė ją į pasimatymą, jie praleido šias visas akimirkas, jis pasipiršo jai ir ji oro uoste gavo žinutę.

– Labas, užeik...– Perrie šyptelėjo jam. Zayn žengė žingsnį, bet vietoj, jog eitų vidun, jis ją apkabino.

Perrie tik stovėjo, sekundei nustojuso kvėpuoti. Ji to nesitikėjo, bet nusiraminusi ji švelniai jį apkabino. Jis jos nebeveikia, tiesa? Zayn atsitraukęs nužiūrėjo ją nuo viršaus iki apačios ir nusišypsojo. Perrie šyptelėjo ir vedėsi jį vidun. Zayn atsisėdo ant sofos, kol Perrie atsisėdo ant kitos.

– Palauk, čia tau, –Zayn davė jai nedidelį popierinį maišelį.

– Rimtai, nereikėjo,– Perrie pakratė savo galvą.

– Tiesiog paimk tai,– tarė jis ir palinkęs link jos įdėjo maišelį jai į rankas.

– Šokoladas,– Perrie nusišypsojo iki ausų. – Aww dėkui, – pridėjo ji.

– Malonumas mano visas grožis, – Zayn tarė su savo žavinga šypsena. Perrie tik pažiūrėjo į jį tuščiu žvilgsniu, bet nepastebėjo, kaip jis susiraukė dėl savo paties žodžių.

– Taigi, ką norėsi?– paklausė Perrie, pakeisdama temą.

– Nieko, nesijaudink.

– Juodos filtruotos kavos su ... šiek tiek cukraus,– tarė Perrie, pakeldama antakį.

– Taip,– šiek tiek nusijuokė Zayn.

– Palauk čia... Aš einu padarysiu, –pasakė Perrie ir nuėjo link virtuvės.

Kai po kelių minučių Perrie grįžo su dviem puodeliais kavos rankose, Zayn nesėdėjo ant sofos. Vietoj to jis stovėjo priešais sieną su daug nuotraukų rėmelių.

– Tavo kava,– tarė Perrie, stovėdama šalia jo. Ji padavė jam puodelį.

–Ačiū,– tarė jis, pažvelgdamas į ją prieš vėl pasukdamas galvą į sieną. – Tu vis dar turi nuotrauką, – tarė gurkštelėdamas kavos. Tai buvo nuotrauka, kurioje Perrie buvo su Zayn mama ir visomis jo sesėmis. Ji buvo padaryta per Ramadaną Zayn namuose. Jos visos atrodė labai laimingos. Kaip šeima.

– Taip. Kad ir kas nutiko, jos vistiek man lyg šeima, – Perrie šyptelėjo, žiūrėdama į nuotrauką.

– Mama vis dar pasiilgo tavęs, – šiek tiek šyptelėjo Zayn.

- Aww aš irgi jos pasiilgau. Kada nors norėčiau ją aplankyti.

– Taip, turėtum, – tarė Zayn, žiūrėdamas tiesiai į visas nuotraukas.

Čia buvo jos nuotraukos su šeima, draugais, su Louis, Harry, Niall ir Liam, su jos šunimi Hatchi. Čia taip pat buvo jos nuotrauka su gerbėjais, bet Zayn pastebėjo nuotrauką, kurioje buvo ji ir... Alex.

Alex sėdėjo ant sėdmaišio, kol Perrie sėdėjo jam tarp kojų. Jis laikė ją tikrai tvirtai. Perrie juokėsi žiūrėdama į kamerą, kol Alex bučiavo jos skruostą. Zayn lengvai galejo pamatyti nuotraukoje laimę jos akyse ir paraudimą ant jos skruosto.

Jie atrodė tikrai lamingi.

Zayn prisiminė laikus, kai ji laikė jų nuotrauką ant staliuko šalia lovos. Tada Zayn suprato, kaip stipriai jis susimovė.

– Taigi, kas atsitiko? –paklausė Perrie, užgniauždama Zayn mintis.

– Ką turi omeny?– paklausė Zayn, žiūrėdamas į jos veidą.

– Turiu omeny tave ir... Gigi?– Perrie paklausė, jiems abiems atsisėdus ant sofos.

– Aš nežinau, Pezz. Tiesiog nėra prasmės būti su ja. Turiu omeny, jog ji išvis nenori manęs išklausyti... Mes tik pykstamės, žinai... Tiesiog... – Zayn atsiduso, perbraukdamas ranka per savo plaukus.

– Viskas gerai, Zayn..– tarė Perrie, padėdama savo ranką ant jo galvos. – Viskas, kas svarbu, tavo laimė, – šyptelėjo ji.

– Kodėl tu taip elgiesi? –Zayn paklausė, žiūrėdamas į ją.

– Ką?

– Turiu omeny aš blogai elgiausi su tavimi ir taip pat pasakiau tau daug blogų dalykų ir tu vistiek labai... Dieve, aš buvau toks kvailas, –tarė Zayn, purtydamas galvą. Jis perbraukė ranka savo plaukus.

– Nekaltink savęs, Zayn...Tu padarei tai, ką jautei tą akimirką... ir visiškai gerai tai padaryti. Ir aš daugiau nejaučiu jokių stiprių tau jausmų. Mes abu susitaikėme ir esame laimingi savo gyvenime...–Perrie trūkčiojo pečiais, kol Zayn spoksojo į jos veidą. – Aš taip pat pasakiau keletą blogų dalykų, –pridėjo Perrie, parodydama šiek tiek savo liežuvio ir jį prikąsdama.

– Taip, daina buvo tikrai nemaloni, –tarė Zayn, linksėdamas galva.

– Jo...– Perrie pliaukštelėjo per ranką, jiems besijuokiant. Ir jie praleido likusią dieną šnekėdami ir juokdamiesi apie nieko smulkmeniško.