MINT TEA

9.

09.06

Nežinau kodėl, bet šiandien mano nuotaika buvo ypatingai gera. Nusileidau laiptais žemyn, kur mama gamino pusryčius.

-Labas rytas.-pasisveikinau.

-Sveika.-nusišypsojo.-Čempionės pusryčiai.-padėjo lėkštę su blynais.

-Ačiū.-pradėjau valgyti.

Tikriausiai perpratau mamą. Visuomet, kai tėčio nėra šalia, ji elgiasi itin maloniai, kalbasi apie įvairius dalykus, bet vos tik jis ima sukinėtis aplink, ji virsta kitu žmogumi. Kadangi tėtis prastai jaučiasi, jis kelias dienas gulės ligoninėje, o mama jaučiasi lyg ant sparnų. Žinau, jog tai nėra gerai, bet aš laiminga dėl jos.

-Šiandien reikėtų nuvažiuoti pas tėtį. Norėsi kartu?-paklausė.

-Manau jis labiau džiaugtųsi jei dirbčiau kavinėje.-pasakiau padėdama tuščią lėkštę į kriauklę.

-Tikriausiai tu teisi.-linktelėjo.-Užvešiu tave ir tuomet važiuosiu pas jį.

-Gerai.-pasakiau ir užbėgau į viršų susirinkti daiktų.

Nuobodžiavau, nes kavinėje žmonių beveik nebuvo. Austin išvykęs pas senelius, o Aliss vis dar šlubuoja, todėl draugų šiandien nematysiu. Sėdėdama barbenau į stalą ir laukiau šeštos valandos vakaro, kol bent dvi minutes galėsiu pasikalbėti su pažįstamu veidu. Pažvelgiau į vaizdą už lango: visi kažkur skubėjo, nes dangus buvo apsiniaukęs ir pylė kaip iš kibiro.

Per kelias valandas, atėjo tik trys žmonės, o du iš jų - norėdami pasislėpti nuo lietaus. Sumirksėjau, kai į kavinę užėjo rudų plaukų vaikinukas ir nusipurtęs vandenį nuo plaukų priėjo arčiau.

-Labas?-klausiamai pažiūrėjo.-Ar mes kartais nepažįstami?

-Nežinau?-susiraukiau.

-Esu tikras, jog esu tave kažkur matęs.-vis dar stebėjo.

-Yeah, manau aš taip pat.-linktelėjau prisimerkdama.

-Tikriausiai teks dar pagalvoti.-nusijuokė.-Ar turit žalios arbatos?-šyptelėjo.

-Liam.-pasakiau.

-Ką?-jis kiek pasimetė.

-Tavo vardas.-nusijuokiau.-Liam.

-Taip? Iš kur tai žinai?-nusijuokė.

-Aš Malia.-šyptelėjau.

Iš rankų jam iškrito piniginė ir jo burna šiek tiek prasivėrė. Kelis kartus sumirksėjęs jis papurtė galvą ir aš apėjusi barą jį stipriai apkabinau.

-Negaliu patikėti.-juokėsi jis.-Tu tikrai Malia.-pasakė kai atsitraukėme.

-Tu tikrai Liam.-nužvelgiau vaikiną nuo galvos iki kojų.-Ką čia veiki?

Nužvelgiau vaikiną nuo galvos iki kojų. Jis buvo smarkiai paaugęs nuo tada, kai aš jį prisimenu. Dabar jo rankas puošė kelios tatuiruotės, plaukai buvo gražiai sukelti ir jis visas tiesiog spindėjo.

-Na... mano tėvai išsiskyrė, todėl su mama grįžome čia.-pakilnojo pečius.-Gera čia būti. Viskas taip pasikeitė.-prisėdo.

-Oh, man labai gaila. Na, dėl tavo tėvų.-atsidusau.-Ar jūs ilgai čia?

-Yeah, nuo tada kai baigiau mokyklą. Jau beveik keturi mėnesiai.-linktelėjo.

-Tu čia keturis mėnesius ir mes susitinkame tik dabar?-išpūčiau akis ir grįžau už baro.

-Manau tai yra geriau nei nieko.-nusijuokė.

Vis dar negalėdama patikėti, jog prieš mane tikrai sėdi Liam, ėmiau daryti arbatą.
Trumpai apie mūsų istoriją: vaikystėje mes buvom geriausi draugai. Jis gyveno netoliese, todėl kiekvieną dieną eidavome žaisti į kiemą, o vėliau vakare jo mama padarydavo mums žaliosios arbatos. Liam su tėvais ir sesėmis išsikraustė kai jam suėjo vienuolika. Tai tikriausiai buvo mano skaudžiausias atsisveikinimas.

Darydama Liam arbatą nejučia žvilgtelėjau į laikrodį, kuris rodė be penkių šešias. Šyptelėjau Liam padėdama arbatą.

-Aš statau ir sveikinu sugrįžus.-pasakiau.

-O kaip sekasi tau?-paklausė įsidėdamas cukraus iš popierinės pakuotės.

-Tikriausiai gerai.-truktelėjau pečiais.-Per septynis metus nieko naujo neįvyko. Tai gana apgailėtina.-nusijuokiau papurtydama galvą.

Durų varpelis suskambėjo ir į kavinę įėjo Zayn. Jis šyptelėjo man ir vėliau atkreipė dėmesį į Liam. Jie paspaudė vienas kitam rankas ir Zayn atsisuko į mane.

-Kaip visada.-linktelėjo.

Kaip visada, padariau arbatą ir padėjau ant prakystalio.

-Skanaus.-pasakiau.

-Ačiū.-šyptelėjo.-Vakare tave parvešiu, iki!-pamojavo išeidamas.

-Pažįsti Zayn?-paklausė Liam.

-Yeah, manau mes draugai?-susiraukiau.-Jis eina į mano mokyklą.

-Draugai?-nusijuokė.-Neesu matęs, jog Zayn taip gražiai su kažkuo elgtųsi.

-Juokauji?-pakėliau antakius.-Jis pats mandagiausias vaikinas, kokį esu sutikusi.

-Tai keista.-atsigėrė arbatos.

-Kas?-paklausiau.

-Zayn. Jis nėra toks.