Pagaliau suprantu, kodėl daugelis mėgsta pasinerti į nostalgiją. Betvarkant kambarius atrasti seną žaislą, kadaise paslėptą dienoraštį, pamirštą paauglystės hobį ar dainas, kurių besiklausant riedėdavo ašaros. Juk jausti nostalgiją, reiškia stovėti toli nuo praeities ir galvoti: "Oho. Tik pažvelk kuo dabar esu. Pažvelk, kuo meilė šiam dalykui mane pavertė.". Nostalgija, tai mūsų prisiminimų laikymas rankose, kurios juos ir sukūrė.
ESTÁS LEYENDO
Kaip intravertas tapo žudiku?
De TodoMano istorijos kupinos magijos, strėlių bei kalavijų, kurie gali lengvai nugalėti blogį. Tačiau čia, realiame ir žiauriame pasaulyje, viskas ką turiu yra žodžiai. Ir laikui bėgant imu suprasti, jog išmokus juos tinkamai valdyti, šie gali tapti ne ką...
