naktinis pasivaikščiojimas

11 0 0
                                    

Koks jausmas gaivią rudens naktį pasiklysti tarp apsamanojusių kapinių paminklų? Kur marmurinio angelo akys saugo kiekvieną tavo žingsnį; Kur pagerbdami mirusius, savo galvas žemai lenkia seni gluosniai. Koks jausmas vaikščioti siaurais, liūdesio ir vienatvės persmelktais takeliais, kur su kiekvienu žingsniu, regis, girdisi šnabždamos maldos. Žiūrėk, už antkapio slepiasi vaiduoklis. Tylus ir pavargęs. Tik paprastas, virpančios žvakės šviesos metamas šešėlis. Kada nors ir aš čia gulėsiu. Gedulingų dainų aidas taps mano lopšine, o kampe stovintis mauzoliejus bus mano prieglobstis. Tikiuosi, kad ir tuomet, kartkartėmis, pasirodys keisti naktiniai prakeleiviai, kurie smalsaus, koks gi jausmas gaivią rudens naktį pasiklysti tarp apsamanojusių kapinių paminklų.

Kaip intravertas tapo žudiku?Where stories live. Discover now