Pasaulio atspindys

Šalis

Ten kur saulė leidžiasi į jūra,

Ten kur žmonės būna tylus ir pikti,

Nepraeina nei minutės be patyčių

Nesvarbu mokykloje, namie, darbe esi.

Žmonės spintose kolekcionuoja kaukes,

Šypsenas užsideda pramerkę vos akis,

Jei manai, kad čia gyvent neverta,

Atsimerk, pabuski iš iliuzijos savos.

Gal neturim mes aukščiausio kalno šlaito,

Ir karalių sėdinčių soste ant kalno,

Teritorija nebesieka juodosios jūros,

O valdžia vis dar nemoka funkcionuot.

Bet žmonės mūsų šalyje gražiausi ir kantriausi,

Nesiskundžia, kad kažkas šaly ne taip.

Net atlyginio nieks neprašo, kad pakeltų,

Viršvalandžiams lieka nesiginčiję tikrai.

O tos močiutės, kur vis rėkauja, kad viskas joms blogai,

Netgi jos rūpinasi visais kitais.

Rytą vakarą, maitina benamius,

Kačiukus - didelius mažus ir net luošus.

Mes padedam kitiems, juk mums tai nesunku,

Ir jei nepadarei namų darbų, tai nebaisu,

Klasiokai tau padės prieš pamoką tikrai,

Net jei tai fizika, kurios neišmanai.

Apsidairyk dar kartą ir atmerk akis,

Girdi kaip plaka tavo mirštanti širdis?

Palikęs savo žemę tu tai pajunti.

Juk mes laisvi, kas gali būt geriau šioj nuostabioj pilkoj šaly?