Pasimuisto, pasirąžo,
Nuo akučių nusivalo,
Bėga bėga kol suranda,
Apsirengia ir vis lenda.
Mažas su baltom kojytėm,
Bėga, spurda jo rankytės,
O galva kaip juodas puodas,
Sidabru juk paauksuotas.
Vabalų šeima gausi,
Susigūžę ten visi.
Nepavirsk į vabalaitį,
Nes pamirši tu dievaitį.
YOU ARE READING
Pasaulio atspindys
PoetrySlystanti paviršių rankomis liečiu, Sidabrinės spalvos spindi tarp eilių Vis bandai suprasti, kur atsiradai Bet apart paviršiaus, nieko nematai. Mirguliuoja, raibsta, skatina žiūrėt. Į beribį kraštą - kojom nusileist. Tu bandai paliesti pamirštus kr...
