Visus tuos metus bandžiau būti laisva,
Pritapt prie naujo pasaulio,
Tu vis klausdavai, ko aš neskambinu, ko aš pikta,
Užsidarius buvau aš po saule.
Ignoruodama stengiaus gyventi toliau,
Nors kasdien tu man skambindavai. Aš tai mačiau.
Užsispyrus buvau, nebendraut pabandžiau,
Ir į gilų vienatvės guolį save įsukau.
Ir dabar, kai man plyšta širdis
Susimoviau, sutraiškiau savas aš viltis,
Aš numerį tavo išmokta renku,
Ir tik tu man viena atsiliepi, kai ašaras braukiu.
Mano mama, brangi gyvenimo šviesa,
Iš kur ta kantrybė, meilė tava?
Juk visą šį laiką bandžiau būt kita,
O tavo meilė išliko kasdien, visada.
YOU ARE READING
Pasaulio atspindys
PoetrySlystanti paviršių rankomis liečiu, Sidabrinės spalvos spindi tarp eilių Vis bandai suprasti, kur atsiradai Bet apart paviršiaus, nieko nematai. Mirguliuoja, raibsta, skatina žiūrėt. Į beribį kraštą - kojom nusileist. Tu bandai paliesti pamirštus kr...
