Supančiota grandinėmis stovėjo mergina,
Į šonus krisdavo, kai timptelėdavo staiga.
Sprendimai buvo priimti gal iš širdies,
Bet mergina nebeturėjo jau vilties.
Pavargo nuo atsakomybės ir kančių,
Bemiegių darbo, cigarečių ir kavos naktų.
- Kodėl gyvenimas tokia kančia?
Ji klausdavo prieš veidrodį, kai likdavo viena.
Ir vėjas nenurimo tom dienom ilgom,
Grandinės trūko viena po kitos,
Užlindo už tvoros, kad tik paslėptų ją.
Norėjo ji pabūt nors karts nuo kart viena.
JE LEEST
Pasaulio atspindys
PoëzieSlystanti paviršių rankomis liečiu, Sidabrinės spalvos spindi tarp eilių Vis bandai suprasti, kur atsiradai Bet apart paviršiaus, nieko nematai. Mirguliuoja, raibsta, skatina žiūrėt. Į beribį kraštą - kojom nusileist. Tu bandai paliesti pamirštus kr...
