Pasaulio atspindys

Herojai šių laikų

Už stiklinės sienos stovi padarai,

Kuriuos tu amžių amžiais didvyriais laikei,

Padorus žmonės, mylintys tėvai,

Stebi pro langą ir karštai meldei:

Kad tik jie išliktų kokie yra,

Ir aukštos jėgos nesėkmei padėtų jiems kaskart,

O tau nusprendė parodyt iš arčiau

Bet ar norėjai? Kaip gyventi paprasčiau?

Kelioms dienoms tau leido atsidurt kitoj erdvėj

Už stiklo pabuvot su didvyriais smuklėj,

Kurią stebėjai tu pro rožinius stiklius,

O viduje dar pameni, jie kepė pyragus.

Dievai teleportavo tave šalia kitų,

Pelėsių kvapas užgožė pyragus ir juokus

Ištvirkusiais jie žvilgsniais vis žvelgė į tave

Kur dingo tie didvyriai, kurie mojuodavo pro stiklą tau kasnakt?

Praėjo kelios dienos, bet tu nepamiršai,

Lyg ta pilka pelytė pasislėpei tiktai,

Jų pirštai ištepti pelėsiais ir purvu,

Įsirėžė į odą ir susmigo lygi smegenų.

Aukštesnės jėgos parodė visa tai,

Didvyriai tau patapo ištvirkusiais tėvais,

Nesupranti ar sapnas, ar tai buvo iš tiesų,

Tu vis bandai pabusti, ne sapnas, tai realu.