Kai tik įžengiu pro duris,
Visada būna naktis,
Namuose begalo tylu,
Šviesos nedega - tamsu.
Aš kartais jau nebesuprantu,
Kaip viduje taip gali būti baisu,
Ar išviso gėris yra?
O gal viskas tik iliuzija keista...
Aš mintyse planą dėlioju kasdien,
Vaizdinius naujus kuriu kitiems,
Įsivaizduodama, kad ten herojė - aš
Tam tobulam minčių pasaulyje.
Bet tai dar nepabaiga,
Juk svajoju aš slapčia,
Kaip naktis pasiglemš mane,
Kaip ramybė užplūs kūno viduje.
YOU ARE READING
Pasaulio atspindys
PoetrySlystanti paviršių rankomis liečiu, Sidabrinės spalvos spindi tarp eilių Vis bandai suprasti, kur atsiradai Bet apart paviršiaus, nieko nematai. Mirguliuoja, raibsta, skatina žiūrėt. Į beribį kraštą - kojom nusileist. Tu bandai paliesti pamirštus kr...
