Sidabrinis lašas leidžiasi stiklu,
Kai aš kakavą rankose turiu:
Tas kvapas stengiasi atpalaiduot mane,
Narkotikas bando apglėbti mane.
Stingsta kūnas kai pro langą aš stebiu,
Kaip žmonės slepiasi nuo vėjo ir audrų,
O aš juk muziką galvoj girdžiu,
Svajoju, kad mane pakvies kas šokiui.
Dangaus verksmai netyla. Man baisu.
Ar naktį dar ištemps berželis liaunas.
Jis mano atrama, kai saulė svilina mane,
Jis mano noras būti gamtoje.
YOU ARE READING
Pasaulio atspindys
PoetrySlystanti paviršių rankomis liečiu, Sidabrinės spalvos spindi tarp eilių Vis bandai suprasti, kur atsiradai Bet apart paviršiaus, nieko nematai. Mirguliuoja, raibsta, skatina žiūrėt. Į beribį kraštą - kojom nusileist. Tu bandai paliesti pamirštus kr...
