Pasaulio atspindys

Slystanti paviršių rankomis liečiu,

Sidabrinės spalvos spindi tarp eilių,

Vis bandai suprasti, kur atsiradai

Bet apart paviršiaus, nieko nematai.

Mirguliuoja, raibsta, skatina žiūrėt.

Į beribį kraštą - kojom nusileist.

Tu bandai paliesti pamirštus kraštus,

Vėjas darko plaukus – liepia tau pabust.

Rankos jaučia drėgna žemę

Akys stebi krentančias žvaigždes,

Kaip norėtum vėl nuplaukt į tolį,

Sidabru papuoštum slenkančias dienas.