Išgėrusi trečią puodelį kavos nervingai peržvelgiau klausimus. Iš visų užsiregistravusių Leilai būtinai reikėjo išrinkti ne visai žmogų. Ji mus abi pražudys. Jeigu liksiu gyva ir su galūnėmis, pati ją pasmeigsiu su pieštuku, kurį naudojau užrašyti sugalvotiems klausimams.
Pakėliau akis vos tik Leila įžengė į kabinetą. Nuostabu, bent viena iš mūsų sugebėjo pasigražinti. Tamsios garbanos krito ant jos pakeltos krūtinės, kurią išryškino aptempta ir pernelyg trumpa juoda suknelė. Nepriekaištingas makiažas pabrėžė merginos žalias akis ir pavertė ją panašesnę į katę, o ne į žmogų.
Palyginus su ja atrodžiau lyg ką tik atsikėlus iš lovos.
- Rimtai? – kilstelėjau antakį. – Kol aš ruošiau pokalbių kambarį, tu nuėjai į grožio saloną?
- Daa, - nutęsė ji. – Jis karalius, Kris. – skėstelėjo rankomis prieš tęsdama. – Galėjai ir tu šiek tiek pasigrąžinti, - nužvelgusi mane ji papurtė galvą. – Gerai, kad bent jau neapsiavei tų siaubingų batų.
- Karalius? Koks karalius? Iš kur? - dėbtelėjau per petį į merginą.
- Karalius Tairas, jis ne iš žemės, Kris. Nustok elgtis it tai būtų tavo pirma darbo diena. Juk palikau visą informaciją ant stalo, - Leila susiraukė dar sykį nuverdama mano aprangą.
Nervingai pirštais persibraukiau per šviesiai rudus plaukus siekiančius mano pečius ir nusivaliau prakaituotus delnus į mėlynus džinsus.
Štai ir pirma mano darbo diena ir neaišku ar po jos iš mano kūno neliks tik pelenai.
Išgirdusi bildesį, pakilau iš savo vietos ir nuėjusi prie durų, išvydau stovinti vyrą. Man net reikėjo pakelti galvą, jog pažvelgčiau į auksines akis. Vyras tingiai mane nužvelgė ir ant jo veido atsirado vos matomas vypsnis.
- Jūsų Šviesybe, - aplenkė mane Leila ištiesdama vyrui ranką. – Mums didelė garbė, jog sutikote duoti mūsų internetiniam žurnalui intervių. Prašome užeiti.
Leila stumtelėjo mane į šalį ir piktai dėbtelėjusi nusivedė drakonų karalių į kitą patalpą. Turėjau bėgti kuo toliau iš čia, kol dar turėjau galimybę, tačiau kojos nejudėjo.
- Kris, - sucypė Leila. – Judinkis, aš atnešiu kavos.
Ji įstūmė mane į nedidelį kambarėlį, kuris skendėjo prietemoje. Tai turėjo suteikti malonią atmosferą, bet man pasišiaušė visi plaukeliai ant kūno iš juntamos baimės.
Karalius atsisėdo ant raudonos sofos ir, įsmeigęs akis į mane, kažko laukė.
Ak tiesa, intervių.
Nurijusi nemalonų gumulą, atsisėdau ant krėslo ir nervingai paėmiau savo užrašus.
- Labas, - išspaudžiau šypseną. – Mano vardas Kris ir man būtų malonu, tiksliau garbė, paimti intervių. Iš tavęs, jūsų. – sumosikavau rankomis. – Kaip turėčiau į jus kreiptis?
- Kiek oficialus bus šis straipsnis? – jis kilstelėjo antakius ir aš nervingai nurijau seiles.
- Tai skirta žurnalui "Jis, ji arba kitas aš" kurį skaito visas pasaulis, – nervingai perbraukiau per savo plaukus ir nuleidau akis į užrašus. – Ar galėtum trumpai papasakoti kas esi ir iš kur?
- Apie save? O kam to reikia? Maniau kalbėsime apie rimtus politinius dalykus, - vyras įtariai primerkė akis ir mane nupurtė šiurpas.
Nejaukiai pasimuisčiusi svarstau, kaip sudėlioti kitą klausimą. Niekam neįdomi ta politika, jaunimas nori karštų naujienų, meilės, skandalo, o ne politikos.
– Ar papasakodamas apie savo karalystę, nesulauksiu keistuolių bandančių įsiveržti? Juk minėjote, kad mano žodžius skaitys visi.
- Nesupraskite manęs klaidingai, - kvailai šyptelėjau ir pažvelgiau į duris.
