Jau kokią valandą bandžiau prisiskambinti Kris, bet mano skambutis kiekvieną sykį nuėjo į balso paštą ir netekusi kantrybės, nervingai žvilgtelėjau į uždarytas duris. Kaja atvyks bet kurią minutę, o Kris prapuolusi it ją kas būtų suėdę. Galbūt drakonų karalius įvykdė savo grąsinimą kalbėdamas, jog sugrįš jos?
Išgirdusi bildesį į duris, nervingai susiglosčiau kostiumėlio kelnes ir nubraukusi nematomas dulkeles, atvėriau duris.
- Labas, Kaja, labai malonu, jog radai laiko atvykti pas mus ir duoti interviu. Šiandien kalbinti tave turėjo mano kolegė, tačiau ji išvykusi. Nesijaudink, su manimi bus kur kas smagiau, - pamojau ranka nužvelgdama už save žemesnę raudonplaukę. - Prisėsk, paruošiau kavos ir galbūt pradėkime, jei tu pasiruošusi.
Apėjusi garbanę, atsisėdau ant siauro fotelio ir drąsinančiai šyptelėjusi laukiau, kol ji pradės kalbėti.
- Labas, - mergina nutęsė paskutinį skiemenį.
Ji atrodė ypač nenorinti čia būti ir tai nė kiek nesumažino jaučiamos pagiežos Kris, kad jos čia nėra. Jai galas, vos tik galėsiu prisiskambinti.
- Esu čia tik todėl, kad mano pusseserė Megan įkalbėjo... Ir visai ne linksmybės man galvoje, - ji ištarė taip tyliai, jog vos išgirdau, ir sukrito ant sofos it ant lovos.
Aišku, juk geras interviu priklausė nuo to, kaip patogiai gulėjo kalbantysis?
- Visgi, kavos neatsisakysiu.
Šyptelėjau stebėdama, kaip mergina pirštais apglėbė baltą puodelį ir prikėlė garuojantį gėrimą prie lūpų.
- Jei jau linksmybės nerūpi, galime pradėti iškart nuo rimtųjų klausimų. Papasakok, Kaja, man apie savo vaikystę, kas labiausiai patiko, kai buvai vaikas?
Merginos akys kryptelėjo į mano veidą ir nuleidusi puodelį atgalios ant nedidelio, vintažinio stalelio, rankas susidėjo ant kelių.
- Šiame gyvenime mano vaikystė nebuvo labai linksma, - ji atsiduso žiūrėdama į vieną tašką. - Iki kol buvo gyvi mano ... tėvai, - raudonplaukė vėl pritilo ir aš kilstelėjusi antakius laukiau, kol galiausiai išstenės.
Juk uždaviau labai paprasta klausimą.
- Labiausiai man patikdavo tiesiog leisti laiką su mama, kai ši mane mokė kaip gyventi karališką gyvenimą ir ruošė mane sostui. Nors visos pamokos ir buvo veltui, bet tai šviesiausi mano vaikystės prisiminimai.
Linktelėjau žymėdamasi svarbius faktus ir permesdama akimis klausimų sąrašą, stabtelėjau ties įdomiausiu.
- Ar sužinojusi, jog tavo kraujas neprabudo, kaip kad turėjo, labai nusivylei?
Kaja akimirksniu pervertė akis ir atsidususi pakeitė sėdėjimo pozą. Pagaliau ji atsisėdo it žmogus, dar ir koją ant kojos susimetė. Suspaudžiau lūpas nulydėdama žvilgsniu jos judesius. Jie kartais atrodė ypač nenantūralus. Lyg ji jaustųsi nepatogiai savo kūne.
Arba ypač stipriai nenori čia būti.
O galbūt ji jautė, jog su manimi kažkas negerai?
Bet juk man buvo viskas gerai.
Po velnių, turėjau klausytis, ką šneka mergina, o ne pyktis su savimi.
- Tuo metu iš tiesų apgailestavau. Nusivyliau savimi, nes jaučiausi tokia... kitokia. Nepritampanti savo luomui. Bet tuo metu net neįtariau, kas iš tiesų esu, tad maniau, kad kraujas mane išdavė... Norėjau tapti nematoma. Bet kaip paaiškėjo, tai buvo beprasmiška, atsižvelgiant į tai, kas esu iš tiesų.... - garbanės lūpų kamputis pakilo, o žalsvas žvilgsnis sustingo ties mano veidu. Spoksojau į tas akis ir jausdama, kaip šiurpas eina kūnu, stengiausi nepasiduoti.
