Weird me (Lietuviška)

Moksliukai

Esu jau 11-toje klasėje, nors, kaip daugumai sakau, norėčiau užmigti ir pabusti jau 12-toje. Visuomet mėgau istoriją, tiek pirmojoje, tiek dabartinėje mokykloje mokytojos labai geros, mokėjo viską paaiškinti. Tačiau atėjus tai 11 ir 12 klasei, kai tuos du metus esi anot mokytojų "atsakingas pats už save" viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Mūsų klasę sujungė per istoriją su "moksliukų" klase, žinoma man "pasisekė" nepaisant to, kad išvis kvėpuoju su jais bendru oru, bet prieš mane esančiame suole sėdi du vaikinai ir žinoma, kai pati esu Drama Queen, tai jie abu yra mano buvusios meilės (vienas jų įkvėpė parašyti "Love me like you mean it", tad tą vaikiną ir praminsiu Džedu). Galiu linksmai pasiklausyti jų protingų pokalbių apie Bizantijos imperiją ir jos įkūrimą bei  gražiai pasižiūrėti į jų akiniuotus veidus, kai jie atsisuka ir Džedas kalba su savo mergina (perverčia akis, nes vis dar slapta galvoja, kad Džedas turi būti jos). Ir nepaisant to, nes tai mano mokymosi nelebai veikia, atėjus tiems atsakingiems metams, kai istorijos egzaminą turi išlaikyti bent 60%, dar ir mokytoja pakeičia mokymo būdą: ji visą pamoką kalba monologu, o sakydama "užsirašykite" diktuoja 30 žodžiu per sekundę greičiu, kartodama fraze "jei spėjote užsirašyti - šaunu, jei ne - jūsų bėdos", o bėda ta, kad net iš moksliukų nei vienas neužsirašė, to ką ji diktavo, normaliai. O, žinoma,  dar pas tokią super duper mokytoją reikia ir 24 knygų iš kurių visų ruošiesi egzaminui, nes jis toks sunkus, kad vos pamačius ištiks infarktas + 5 mikro insultai. Ir dabar sirgdama sėdžiu su tomis 24 knygomis, jas visas skaitau ir galvoju, kokios šakės man bus kitą trečiadienį per kontrolinį. Palinkėkit man gauti bent teigiamą, kad viso skyriaus nereiktų atsiskaityti žodžiu.

Takaja my weird life

With big Love - Gabija