Weird me (Lietuviška)

Palanga

Niekada negalvojau, kad ekskursijos gali būti tokios keistos. Keista mistika. Na, važiavome su penktokais, tad nieko daug nesitikėjau, bet tie vaikai mane nustebino. Per pirmą valandą autobuse, kažkoks vaikas išsitraukė dantį. Ir taip prasidėjo kažkokia neįtikėtina kelionė Panevėžys-Kretinga-Palanga-Panevėžys. Vėliau, kai aplinkui sėdėję berniukai apsipranta su mumis jie pradeda klausinėti keistų dalykų pavyzdžiui apie mėnesines, kalba su mumis apie alkoholį ir rūkymą, mes su drauge tik šoke žvalgomės viena į kitą ir besijuokdamos jiems atsakinėjame. Mintyse tik tai, jog tie berniukai penktokai, o keikiasi ir domisi tokiais dalykais, kad baisu darosi išgirdus. Na tai tik pradžia. Mes pasivaikščiojame po neįdomius muziejus Kretingoje. Tuomet vykstame į Palangą. Ten mus paleidžia ir mes turime laisvo laiko, nueiname ant tilto, ten pasifotografuojame ir atsisėdę kopose geriame miksiukus "Sex on the beach". Išgėrus apsvaigsta galva, pasidaro linksma, tuomet nueiname pavalgyti. Well, tą dalį praleiskime, nes visa tai neįdomu (a.k.a. Mes prasiblaivome). Išeiname iš kavinės, lieka pusvalandis, kol važiuosime namo ir ieškome vietos kur galėtume nusipirkti vafliuką. Vienoje jo reikia laukti 10minučių,  todėl nueiname toliau ir staiga prieš mano akis Džedas ir Reina, aš kiek pasimetu, baksteliu draugei ir paklausiu ar ji mato tą patį, ką ir aš. Ji irgi pasimetusi sako, jog jie juk nevažiavo su mumis ir klausia manęs "Einame ar neiname?" (Pirkti vafliukų ten, kur stovi jie). Aš atsakau, jog koks skirtumas ir kartu nueiname prie jų, pasveikiname Reiną su gimtadieniu (ji padėkodama mus apsikabina) paklausiame kaip jie atvažiavo. Aš žiūriu tik į Džedą, tačiau jis kaip ir aš beveik tyli mestelėdamas pora žodžių. Mano mintys susijaukia. Prieš penkias minutes velniškai norėjau vafliuko, bet pamačiusi jį tą vafliuką norėjau mesti į šiukšlinę, nes tą minutę mano galvoje liko tik jis. Ir kodėl po velnių iš milijardų žmonių pasaulyje, iš milijonų Lietuvoje, iš kelių tūkstančių Panevėžyje, iš vos kelių šimtų mokykloje ir vos keliasdešimties vienuoliktokų turėjau pasirinkti būtent Jį, būtent tą kuris užimtas, tą, kurio meilė merginai tokia didelė, jog jos gimtadienio proga jis atveža ją į Palangą ir tikriausiai su nakvyne. Visa tai mano galvoje palieka mintį, kad jie pagaliau padarys (na tai (you know what I mean)), sutvirtins savo meilę. Vos nuėjusi nuo to kioskelio noriu verkti, nes suprantu, kad dar nieko taip nemylėjau, kaip jo. Kartoju keliasdešimt kartų "Kaip aš jį myliu" (tikriausiai draugę baigiu sunervinti). Nusifotografuoju nuliūdusį selfį su vafliuku, kurio suvalgiusi pusę atidaviau vaikui išsirovusiam dantį. Ir vienintelis mane paguodęs dalykas buvo  tie penktokai, kurie likusį kelią mūsų klausinėja apie lytinius santykius. Mes su drauge jiems primeluojame, jog esame pirmuosius tokius turėję tokius, aš dvylikos, o draugė septyniolikos, tie vaikai taip mane smerkė už tai, ko net nebuvo, jog likau šoke, praeidami pro mane kartojo "dvylikos", bent jie man sugebėjo pakelti nuotaika, po to ką pamačiau. Visa kelionė paliko tokia linksma ir įsimintina, vien dėl tų vaikų, buvo pora berniukų, kurie galvojau jog yra sexy ir vieną jų pasiėmė nuo mokyklos mama su x5 BMW. Well, ši diena nebuvo tokia bloga, bet aš ir vėl galvoju apie Jį.

With big Love - Gabija ❤️

Kodėl, net ir žinodama, kad niekad nemylėsi manęs, kaip jos, vis vien pasirenku mylėti tave?