Weird me (Lietuviška)

Pirmadienis

Taigi pirmoji diena, kai matau jį mokykloje ir jis žino, kad aš esu aš. Vis gi ši diena, neskaitant drebančios širdies, buvo eilinė. Tikriausiai net nereikia pasakoti, kokiomis drebančiomis kojomis ėjau į lietuvių. Du geri dalykai, jog jį man užstojo jo suolo draugelis ir mano suolo draugė ir kad rašėme pastraipą. Tad neteko kęsti jo žvilgsnio, nors kelis kartus pastebėjau jį žiūrintį į mane (arba eilinį kartą man pasivaideno). Taigi iškarto pereikime prie svarbios pamokos - istorijos. Einam su drauge į ją, visa drebu, bijau sutikti jį, šį kartą susidurti akis į akį. Prieš įeinant draugė patvarko man plaukus, nors jie niekaip nepaslėps didelio spuogo blyno ant kaktos. Įeiname, o jo nėra. Aš tikrąja to žodžio prasme esu relieved. Pradedu knistis kuprinėje knygų jas traukiu. Ir atsidaro durys, pro jas įeina jis, apsikirpęs visas tipo gražus. Ir eina į savo vietą pro mane, nors jo vieta prie sienos ir jis ne pro mane turėtų eiti. Bet vis gi eina pro mane. Ties mano suolu stabteli. Aš matau jo mėlynas kelnes, bet vistiek apsimetu kažko ieškanti kuprinėje, kad tik nereiktų žiūrėti į jį. Bet nieko nesakęs nueina. Visa tai mane varo iš proto. Draugė dar pripasakojo, kaip jis galbūt palauks manęs po istorijos ir pakalbės apie viską. Bet aš žinojau, kad taip nebus. Tad eidamos namo nusprendėme, jog jis yra molis. Ir man vis dar kyla klausimas, kaip jam malonu pasakoti apie tai, kad pasimovė ant tokio kvailo kabliuko. Taigi apie šią dieną tiek ryt dvi anglų vėl jis žiūrės...

Takaja my weird life.

With big Love - Gabija.❤️