Weird me (Lietuviška)

Man crushina

Hello,
It's me!
Crying
Not in the club
In school.

Taigi, po trumputės pertraukos grįžtu su nauju pasakojimu iš mano gyvenimo.
Paskutinė savaitė prieš atostogas. Pirmadienis. Biologija. Sėdim pamokoje, maždaug, Džedas tariasi su kitom panelėm iš mūsų grupės kartu eiti rašyti kontrolinį, viena tų panelių paklausia, koks jo Facebook, kad jie susirašytų ir susitartų, jis sako "Džedas Džonsonas", o bliamba žiūri ne į ją, o į mane. Aš vis dar nesuprantu, kas tarp mūsų vyksta (neprisigalvokite, šios dalies pavadinimas tikrai ne apie jį), tuomet vidury pamokos jis išeina į tualetą, nors visi žino, kad jo pastoviai už durų laukia jo draugas ir uždarydamas duris vėl, po velnių žiūri į mane, nu blemba, kodėl. O dabar apie šiandien. Istorija. Per pertrauką sėdžiu klasėje su drauge ir darau verslo pamokai savo darbą choker'ius (nepabuciuota tikiuosi, kai juos reiks pardavinėti ir jų niekas nepirks, kad tu nupirksi bent vieną 😂) ir iš pradžių ateina į klasę mano klasiokas, kuris sėdi priešais su Džedu, draugė sako "Metju (sakykim, kad jo toks vardas), gal nori kokiai panelei nupirkti chokerį?" Visi juokiamės, tada ateina Džedas, Metjų sako "Džedai, gal pirksi?", jaučiu, kad jis žiūri, kaip aš darau tuos choker'ius ir draugė sako, "Rimtai, Džedai, nupirk savo panelei choker'į.". Jis toks pažiūri, į ją, į savo panelę, į mane, tikriausiai pagalvoja "nebesvaikit" ir atsisėda į suolą. Draugė sakė, kad jis belekaip žiūrėjo į mane. Ir tai sad (specialiai taip rašau) , nes pastarąsias kelias dienas intensyviai galvoju apie vaikiną iš stovyklos 😿 (jei dedu verkiančio kačiuko emoji reiškia, jog dvigubai liūdniau, nei paprastas verkiantis emoji).
Na, o dabar prie pagrindinės temos: Man crushina. Nu naujiena keista, nes dar niekam nepatikau, o jei patikau apie tai nežinojau. Taigi, tikriausiai nepasakojau, bet per anglų sėdžiu su klasioku, nes pas mus labai mažas kabinetas ir jam nebuvo kur sėsti praėjusiais metais, kadangi šiemet, kai rinkomės vietas jis buvo Ispanijoj, jam teko vėl sėsti su manimi. Na ir jau praitais metais (mokslo metų gale) jis iš oro pradėdavo mane fotografuoti. Niekam nepasakojau apie tai, nes galvojau nu kas per nesąmonė. Tai pasikartojo prieš kelias savaites ir nežinau kodėl aš kažkaip susigalvoju, kad jam patinku, draugei papasakoju, ji sako "Eik tu, nesąmonė", bet tą pačią dieną valgykloje prie mūsų atsisėda jis ir jo draugas (čia tas, kur senai, senai pasakojau apie tai, kaip jis atsisėdo prie manęs valgykloje) ir jiems valgant juokėmės, kaip jų uogienėje yra įmaišyta valgyklos darbuotojų mėnesinių kraujo ir jie jas įsimylės. Ir tada prieš verslą kažkada jis vienas priėjo prie manęs su drauge ir mes vėl prisijuokėm, kad jis įsimylėjęs Raselę. Ir tada draugė nusprendė, kad jam tikrai patinku. Praėjusią savaitę draugė paklausė apie tas nuotraukas (kur mane fotkino) jo draugo (to valgyklinio) ir jis sakė, kad tikrai jam patinku ir jis tas nuotraukas siunčia į kažkokią mokyklos vaikinų grupę... Mano pirma mintis buvo "O Dieve...". Na ir apie šiandien. Laukiame su drauge verslo, jam šalia mano kabineto yra turizmas, todėl laukiam netoliese. Mano draugė juokaudama jam sako "L (tegul būna, tiesiog L), nusifotkink su savo mergina (čia nes kažkada, kai atėjau į anglų tas valgyklinis L draugas sakė "L, tavo merga atėjo")". Aš belekaip pradedu juoktis, jis privaro prie mūsų ir kalba apie tai, kaip mane fotkina ir kad per kitą anglų nusifotkinsim kartu... Prie mūsų privaro kitas klasiokas, kuris kažkada patiko mano draugei, o dabar ji jam patinka. Tada draugė to L paklausia "Tau patinka Gabija?" Jis nieko nesako, nors prie mūsų stovi tas klasiokas ir toliau sako, kaip nusifotkinsim....
Ta prasme man jis net nepatinka.
Nesuprantu, kaip jam galiu patikti, jei mes beveik nekalbam.
Nu žodžiu...
Tikiuosi kažką supratot.

Takaja my weird life
With big Love - Gabija