Weird me (Lietuviška)

Draugystės

Mano mama turi tokią labai kietą frazę: "Gyveni, mokais ir miršti durnas". Nu sakykit ką norit, bet tai žiauri tiesa. Na kad ir aš 99 kartus įskaudinta "draugių" vis vien su jomis susidedu. Kartais noris sau vožti per galvą už tokį nesvietišką naivumą. Na kad ir šiandien. Žodžiu buvo taip, penktadienį rašėme biologijos kontrolinį draugė iš vakaro jam geras porą valandų ruošėsi, o aš gal 30 minučių paskaičiau ir nelabai jaudinausi dėl to. Na žinoma, aš nieko nemokėjau, visko klausiau draugės ji man viską pasakė, o šiandien gauname sąsiuvinius ir ji gauna 8, o aš 9 ir jūs neįsivaizduojate koks skandalas buvo, ji per visą klasę rėkė, kaip man padėjo ir aš gavau 9, o ji pati 8. To aš nelabai sureikšminau, man buvo taip ne kartą, na ir nenumiriau, todėl nemačiau tame jokios problemos, tačiau aiškiai matėsi, kad ji pyksta ant manęs. O visą tai patvirtino pertrauka po pirmosios lietuvių kalbos. Žodžiu stovime, kalbame apie Matt Wills (Bastille koncerto apšildytoją), mano draugė jaučia jam belekokią crush, nes jis ją pabučiavo į žandą, kai po koncerto fotografavomės su juo. Na ir aš jai sakau "Matosi, kokia tu išprotėjusi dėl jo", tai pakartojau gal kokius 3 kartus, o ji ima ir rėkia per visą koridorių "Aš tau tai nieko nesakiau, kai tu apie lietuvių berniuką (čia jo vardas turėtų būti) svaigai". Realiai būtų nusispjauti, jei lietuvių berniukas nebūtų sėdėjęs vos už poros metrų nuo jos. Tada supratau, jog tikrai kiekvienas tik sau galime būti geriausiais draugais, nes kitais galime pasitikėti taip, kaip suaugę pasitiki automobiliais (lyg ir pasitiki, bet kas nors sugenda ir sugadina visus planus). Ji aišku man sakė, kad jo nematė, nu bet bliamba kaip, kokių 185cm ūgio vaikinas gali būti nepastebimas. Mano viduje vis dar verda tas pyktis, lygiai tas pats, kaip ir kai ji tai pasakė, toks pyktis, jog mielai su ja nekalbėčiau kelias savaites. Suprantu, kodėl kai neturėjau draugių buvau visai laiminga.

Takaja my weird life

With big Love - Gabija ❤