Weird me (Lietuviška)

Mokytojai

Po ilgo mąstymo rašyti apie tai ar ne vis gi nusprendžiau parašyti. Mokyklą lankau 11-tus metus per tą laiką pažinau begales mokytoju. Neviena mokytoja buvo man pavyzdys. Bet po tiek metų supratau, jog visi mokytojai yra vaidmainiai. Sakydami, jog neturi savo favoritų jie jau jums į akis meluoja, o ką jau kalbėti apie kitką pavyzdžiui pažymius ar visokias veiklas. Kaip pavyzdį paimsiu kokį nors blogiuką (sakykim jo vardas bus Arnas) ir paimkime kokia moksliukę mergaitę, kuri 24valandas per parą praleidžia prie knygų (jos vardas bus Justė). Tai va sakykim Justė ir Arnas rašo kontrolinį. Justė visada per pamokas sėdi ramiai, klauso, ko nesupranta klausia, o Arnas tingi mokytis, todėl su suolo draugu žaidžia telefonais. Taigi per kontrolinį Arnas ir Justė surenka tiek pat taškų, tačiau Arnas gauna 7, o Justė 8. Visiems puikiai žinomas atvejis. Nekartą esu tai patyrusi. Žinoma dažniausiai nukentėdavau ne aš, o kiti, nes esu pakankamai pavyzdinga mokinė. Bet mintyse vis noriu sukilti ir pasakyti, kad tai nesąžininga, bet faktas tas, kad su mokytojais ginčytis yra beprasmiška, nes baigę aukštąjį jie jaučiasi visuomet teisūs. Pirmojoje mokykloje buvau tarsi angelas. Mane mylėjo visos mokytojos ypač auklėtoja. Ji labai man padėjo ir skatino visur eiti, taip tapau baisią aktyviste norėjusia padaryti kažką gero mokyklai. Bet likus vos keliems mėnesiams mokykloje auklėtoja labai supyko ant mūsų klasės, nes norėdami palikti kažkokią tradiciją mokykloje vieną dieną visi atėjome su chalatais, žinoma auklėtoja lyg žvėris rėkdama pasitiko mus ir žinoma, labiausiai dėl visko likau kalta aš, nes leidau paplisti tokiai įdėjai. Mane net pas direktorę vedė aiškintis. Daugumai mokytojų toks mūsų poelgis pasirodė linksmas ir beveik niekas ant mūsų nepyko, išskyrus auklėtoją per visą pamoką ji atskaitė mums moralą kokios mokinio elgiasio taisyklės ir kaip mes pažeidžiam 256 jų punktus. Ji grasino mums visiems iškviesti tėvus, nors mus 14mečiams tėvai jau buvo nebaisūs, tuo metu mano mama buvo išvykusi ir aš sarkastiškai pasakiau "Kvieskit, vis vien neateis" tuomet moteriškė ištraukė kitą kortą ir pagrasino man vaikų teisėmis. Aš žinoma užsičiaupiau, bet ta mokytoja mano akyse krito taip žemai, kaip iš viso galėjo kristi mokytoja - žemiau jūros lygio. Tik jos dėka aš pamėgau matematiką, tik jos dėka buvau mokinių taryboje ir ji sugebėjo man pagrasinti vaikų teisėmis. Taip velniškai supykau ant tos mokytojos, jog likusius metus nedariau matematikos namų darbų, dabar suprantu, kad kenkiau tik sau. Bet niekuomet nepamiršiu, kad mano mokytojos įdealas mane taip įžeidė. Nuo pat 8 klasės pabaigos pas ją buvau nuėjusi vos kartą, nes vis dar nesuprantu, kaip ji galėjo taip pasielgti.  Dabar trindama naujos mokyklos suolus viską stebiu tarsi iš šono. Matau, kaip kiekvienas mokytojas turi savo mėgstamus vaikus, kurie visuomet teisūs, kurių visuomet klausia. Ir nei vienam iš jų aš nesu įdealas. Štai mano dabartinė matematikos mokytoja manęs iš viso nepastebi ir man grįžus po ligos pirmadieni ji mane pastebėjo tik Fucking trečiadienį ir dar sako "kaip ilgai sirgai.", nors sirgau vos 3 dienas. Pavyzdžiui mano dabartinė auklėtoja mūsų visų naujokių nemėgsta ir tai aiškiai parodo. Vis dėl to vis dar nesuprantu, kodėl ankščiau mokytojai laikyti idealais išsilavinusiais ir nesmerkiančiais, laikai keičiasi ir suprantu, kodėl mokytojų šiais laikais taip negerbia.
Tikriausiai viskas. Jei turit panašių istorijų papasakokit komentaruose.

Takaja my weird life

With big Love - Gabija