Weird me (Lietuviška)

Lietuvių kalba

Ši pamoka iki šių metų man buvo amžina kankynė. Juoksitės, juk tai sako super logiška visus, kurie daro klaidų smerkianti rašytoja. Tas mano "geras" rašymas prasidėjo praėjusiais metais. Už tai galiu padėkoti savo papildomai lietuvių kalbos mokytojai, nes ji, kaip ir sakė skelbimas, įkvėpė mane mylėti gimtąją kalbą. Manęs nelabai mėgo mano tikroji mokytoja, vis maišė su suolo drauge, metus per lietuvių kalbos pamokas buvau Rugilė. Gaudavau prastus pažymius. Mėgdavau sakyti, kad pas tą mokytoją yra tokia tvarka, kad kol mokaisi viskas puiku, o kai ateina kontrolinis visada 4. Ir ta mokytoja nežinia kodėl į mane kitomis akimis pažvelgė po kalbėjimo. Mat aš tipo geriausiai iš mūsų grupės pasakiau kalbėjimą, nors šimtu procentu buvau tikra, kad mus vėl gi sumaišė su suolo drauge. Žinoma šiemet sėdžiu visa patenkinta ir trinu tą pačią kėdę, mokytoja pastoviai manęs klausinėja ir atsakius teisingai vadina "vaikštančia enciklopedija", o nebe "rūpintojėle" (nes per jos pamokas tikriausiai atrodžiau gilioje depresijoje). Prie viso šito keisto gerumo per lietuvių kalbos pamokas atradau dar vieną keistą dalyką. Pastaruoju metu man prieš jas dažnai galvoje skambėdavo The Neighbourhood dainos "Flawless" žodžiai:
I fell in love today,
There aren't any words that you can say
That could ever get my mind to change
She's enough for me, she's in love with me.

Kuriuos, kaip visada, keistai neįprastai pritaikiau sau. Mums skaitant laaaaaabaaaai "įdomų" kūrinį pavadinimu "Postilė" vis dar negalėjau iš galvos išmesti tų žodžių ir žvalgydamasi po klasę mintimis dainavau ją. Aišku, kai esu ženklų rinkėja, tai tik man gali pasitaikyti, jog ties paskutine fraze, kur pritaikiusi žodžius mėgstu dainuoti "He's enough for me, he's in love with me" besižvalgydama atsisuku į vieną iš grupiokų, na ir spėkit, kas nutiko, atsakymas keistai banaliai aiškus, nes jis žiūrėjo į mane. Aš žinoma staigiai nuraustu, kaip burokėlis, rankomis užsidengusi žiūrių į knygą ir tikiuosi, kad jis nebežiūri mintimis kartoju "Kas čia buvo?". Likusią pamoką, kiek galima stengiausi nežiūrėti į jį, bet žinant mane tai man velniškai knietėjo pažiūrėti. Todėl kaip kvailė bandžiau pasukti akis ne pasukdama galvos ir pamatyti jį, bet žinoma, nieko gero iš to neišėjo. O jei, kas iš šono mane stebėjo, tikriausiai galvojo "kodėl ji dar ne žvaira?".

Grįžtant prie temos apie lietuvių kalbą. Laaabaaaai tikiuosi, kad likusius metus nebesvajosiu, kaip tą kartą, o tas vaikinas nebe spoksos į mane, nes tai lyg ir keista. Wish me luck.

Takaja my weird life

With big Love - Gabija