Weird me (Lietuviška)

Lost in the world

Taigi, šiandien vykome į studijų parodą. Ten buvo ir žmogus, kurį pamatyti tikėjausi mažiausiai - Lietuvių berniukas. Jaučiausi keistai, nes jis ne vieną kartą mane skrodė žvilgsniu. Pagaliau išsiaiškinau kokios spalvos jo akys, pirmą kartą pamačiau jį su mėlynais džinsais ir supratau, jog su tomis žinutėmis ir visomis rašliavomis čia, koks jis keistas ir kaip jo nesuprantu, mano jausmai jam nedingo. Gerą dalį laiko tarp 10 ir 16 valandos galvojau kur jis ir ką veikia, kuo domisi ir apie kokias studijas galvoja. Jis tarsi koks vaiduoklis mane seka mintyse, kas kartą žiūrint į jį mano mintys būna pririštos prie jo ir gerą pusvalandį galvoju, kaip viską sugadinau ir kad dabar viskas tapo taip keista, mąstau, ką galvoja jis, kai mato mane. Ir viskas taip vėl ir vėl.
O dar nepaisant to aš - žmogus, kuris buvo tikriausiai labiausiai apsisprendęs dėl savo ateities, pabendravusi su universitetų atstovais suprantu, jog visiškai nežinau, ką studijuosiu ateityje. Mintys apie mano ateitį mano galvoje palieka vieną didelį klaustuką. Jaučiuosi pasimetusi visais šio gyvenimo klausimais. Dar, kai vos nuėjus prie Amerikos stendo mano svajonę sutrina į miltus, likau be žodžių.

Takaja my weird life

With big Love - Gabija ❤