Nesąmonių pilna knyga kur rašysiu savo keistas mintis, fetišus ar šiaip faktus apie save ir realiai tikriausiai tai niekam neįdomu, bet stengsiuosi sudomint. (READ VOTE COMMENT) ❤️
Po kiek daugiau nei savaitės grįžtu prie tikriausiai daugelio mėgstamiausios temos "Lietuvių berniukas". Jaučiuosi keistai, po to, kai viską baigėme, ne kartą dar esu pagavusi jį žiūrintį, kad ir dabar, ką tik jis praėjo pro mane eidamas į pamoka, na ir žinoma žiūrėjo, kas karta taip nutikus galvoju tik apie vieną nuotrauką.
Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
Ir taip kiekvieną dieną, ne tik su žvilgsniu, bet ir vos įkėlus kažką į instagramą jis vienas pirmųjų peržiūri tai. Jaučiuosi naivi beprotė, kuri šiandien, kai dalins Kalėdinį paštą, išpūstomis puppy face akimis žiūrės į tuos, kurie dalins tuos laiškus, tikėdamasi gauti laišką nuo lietuvių berniuko (kas geriausiu atveju tikėtina 0,001%). Taigi, laiško vis gi negaunu, na tai manęs nestebina, bet kažkodėl kvailos Gabijos vaizduotė yra tokia laki, kad ji prisigalvojo milioną scenarijų kas ir kaip būtų, jei jis būtų parašęs, bet ne. Man ir toks variantas tinka, bet kodėl tuomet jis į mane žiūri, jei nieko nėra. Šiandien per anglu kalbėdama su klasioke pasakiau tokią frazę (jis tikrai turėjo girdėti) "Kai tave atstumia, tu dar labiau nori" taip pat ir man. Kad ir galima sakyti pati paskatinau baigti viską, kol niekas nesužinojo ir visa tai netapo chaosu, vis vien galvoju apie jį. Kaip viskas galėjo būti. Bet nebus, nes nors ir visą kaltę suverčiu jam, bet mes abu esame bailiai.
